„Pastatas pačiame miesto centre – vadinamieji Maskvos namai, kuriuose pilna statybinių šiukšlių, čia visur telkšo vanduo, o kolonų benamiai net buvo susirentę savo gyvenamąjį namą“, – pasakojo žurnalistė Reda Petrikaitė.
Tik tiek ir liko iš planuotos rusų kultūrinės įstaigos. Kadangi pastatytas per aukštas, pastatą reikia griauti.
Statybų inspekcija iki šiol nerado tam tinkamų kandidatų.
„Tie, kas dalyvauja konkurse, turi turėti tam tikrus ekspertus, tam tikrus pajėgumus“, – aiškino Statybų inspekcijos vadovas Albertas Stanislovaitis.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Užtat jų rado miesto vadovas V. Benkunskas. Ir ne vieną.
„Visos įmonės, į kurias aš kreipiausi, atsakė vienaip ar kitaip pozityviai, kad jie svarstytų, kad būtų įdomu“, – sakė Vilniaus meras.
„Ką meras gali mums pažadėti? Meras nieko nežadėjo, jau daugiau nei 30 metų esame Vilniaus statybų bendrovė ir mums rūpi Vilnius“, – teigė „Narestos“ generalinis direktorius Tadas Grincevičius.
Meras pasiūlė, liaudiškai tariant, susimesti Maskvos namų nugriovimui.
„Čia nėra problema, čia yra iniciatyva, kuri turėtų būti įgyvendinta“, – į klausimą, ar daug problemų, atsakė „Fegdos“ grupės vadovas Gediminas Gribulis.
Kuo daugiau įmonių, tuo kiekvienai mažiau išlaidų.
„Tokie griuvėsiai Vilniaus mieste negali stovėti“, – tvirtino G. Gribulis.
Skaičiuojama, kad griovimas kainuotų apie 2 milijonus eurų. Tačiau nė viena įmonė dar neapskaičiavo, kiek skirtų iš savo kišenės.
„Geras klausimas... Matysime, kiek verslo prisidės, kiek įmonių, ir aš sakyčiau, kad pasidalintume tada“, – sakė „YIT Lietuvos“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas.
Tai galėtų būti kaip didelis „Darom“ akcijos projektas.
„Tai galėtų būti kaip didelis „Darom“ akcijos projektas. Visi atsimename, kuomet bendromis gyventojų, tiek privataus, tiek verslo sektoriaus, lėšomis, darbo jėga, iniciatyva, laisvalaikio paskyrimu buvo tvarkomi skverai, Neries pakrantės, aikštės“, – teigė „Kalvastos“ vadovas T. Taraškevičius.
Meras sako, kad taip būtų greičiau, nei laukti Statybų inspekcijos. Mat ši dabar bylinėjasi teismuose ir naujo viešo konkurso griovimui skelbti negali.
„Prognozuočiau, kad 3–4 metus mes dar nieko neturėtume“, – sakė V. Benkunskas.
Tam, kad statybų bendrovės galėtų susimesti, reikėtų keisti įstatymą.
„Paramos ir labdaros įstatyme, kuris dabar numato, kad paramos gavėjo statusą turinčios įmonės, šiuo atveju kalbame apie Statybų inspekciją, gali priimti paramą paslaugų forma. Šiuo atveju reikėtų pakeisti, kad galėtų priimti paramą paslaugomis ir darbais“, – aiškino V. Benkunskas.
Statybų inspekcija teigia, kad jokios paramos jai nereikia. Ir įstatymo keisti nereikėtų, jei dabar pasišovusios nemokamai griauti įmonės tiesiog dalyvautų konkurse.
„Gali nurodyti bet kurią kainą, už kurią jie sutinka nugriauti, ir inspekcija pasiryžusi pasirašyti kontraktą“, – sakė A. Stanislovaitis.
Anot Statybų inspekcijos, Maskvos namus nugriauti labai sudėtinga – šalia judrios gatvės, pats miesto centras.
„Betonas, konstrukcijos, gelžbetonis, stiklas – kažkokių pavojingų atliekų nėra, dėl ko reikėtų ketverius metus bandyti skaičiuoti sąmatas, ieškoti kvalifikacijos kažkokios išskirtinės“, – teigė V. Benkunskas.
Anot statytojų, ne vieną pastatą jau nugriovė – nugriaus ir šį.
„Reikia apsitverti, to namo negalima tiesiog sprogdinti ir griauti kokiais nors nepamatuotais būdais, jį reikia išrinkti – aukštas po aukšto, siena po sienos“, – aiškino T. Grincevičius.
Tačiau svarbiausias klausimas – atsakomybė.
„Negali būti kažkoks kolektyvinis – po plytą išsinešiosime“, – sakė A. Stanislovaitis.
Jei griaunant įvyktų nelaimė, kyla klausimas, kaip atsakomybė kelioms dešimtims bendrovių būtų padalinta.
„Čia nėra obuolių išnešiojimas, tai yra sudėtingas statinys, sudėtingas procesas ir turi būti viena įmonė, atsakinga už tai, turinti tinkamus specialistus“, – teigė A. Stanislovaitis.
Anot Statybų inspekcijos, naujas viešasis pirkimas Maskvos namams griauti galėtų būti paskelbtas jau kitą savaitę.
(be temos)
(be temos)
(be temos)