Liberaliausiu Lietuvoje save laikančiame Vytauto Didžiojo universitete skubiai pradėtas taupymo vajus. Visi darbuotojai turėtų rašyti prašymus "neateiti į darbą".
Bijo kalbėti viešai
"Turime pildyti prašymus dėl leidimo neatvykti į darbą administracijai leidus. Nurodytas konkretus laikas kaip tik tada, kai vyksta baigiamosios neakivaizdininkų paskaitos, atsiskaitymai, egzaminai ir diplominių darbų gynimai. Vadinasi, vis tiek turėsime dirbti", – aiškino viena Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytoja (pavardė redakcijai žinoma).
Moteris suabejojo, ar universiteto vadovybė elgiasi teisėtai, nes nėra jokio oficialaus dokumento, viskas daroma skubotai. Neviešinamas ir trečiadienį įvykusio universiteto vadovybės posėdžio protokolas, kai nuspręsta taupyti lėšas būtent tokiu būdu.
"Ar negalima paprasčiausiai atidėti atlyginimo ar atostoginių mokėjimo? Paskolinčiau pinigų savo universitetui, jeigu situacija tokia bloga, bet šiuo atveju pinigus norima iš darbuotojų tiesiog atimti ir dar priversti nelegaliai dirbti", – piktinosi kitas VDU dėstytojas (pavardė redakcijai žinoma). Dėstytojai baiminasi, kad rengdami egzaminą, kai oficialiai turėtų nedirbti, gali sulaukti Darbo inspekcijos, o studentai užginčys tokio egzamino teisėtumą.
Į redakciją kreipęsi dėstytojai sakė turintys žinių, kad administracijos darbuotojai pasirašė prašymus neateiti į darbą. Dėstytojai, kurių terminuotos darbo sutartys baigiasi birželį, ypač bijo patekti į "juoduosius sąrašus". "Tokiu atveju laimėti naujai skelbiamą konkursą vargiai galėsime", – įžvelgė VDU atstovai.
"Mes neturime kitos išeities", – tikino kalbinti dviejų fakultetų dekanai, taip pat pageidavę likti anonimais. Išsamesnių paaiškinimų apie tikrąją situaciją iš jų gauti nepavyko.
Dėstytojams dirbti nedraus
"Tai yra mūsų pasiūlymas. Jeigu kas nors nesutinka, gali tokio prašymo nerašyti. Jeigu kažkas ragina tai daryti, elgiasi nekorektiškai", – tikino VDU rektorius prof. Zenonas Lydeka. Jo teigimu, universiteto senatas vasario mėnesį yra įpareigojęs reaguoti į Vyriausybės arba Seimo nutarimus. Perskirstant valstybės biudžetą aukštosioms mokykloms 5,31 proc. sumažintas biudžetas, skirtas darbo užmokesčiui.
Universiteto vadovas neigė, kad yra nurodytos konkrečios datos, kada nedirbti. "Dėstytojai gali pasirinkti tas dienas, kada neturi užsiėmimų ar nėra egzaminų. Jeigu jie solidariai prie šito neprisideda, niekas nieko nepadarys. Viską darome pagal Darbo kodeksą", – aiškino prof. Z.Lydeka. Ekonomikos profesorius tokį pasirinktą būdą taupyti pavadino solidarumo akcija ir kategoriškai neigė, kad kam nors daromas spaudimas. "Mes etikos dalykus irgi išmanome ir gerbiame save", – pabrėžė universiteto rektorius.
Jis patikino, kad nuo pirmadienio taip pat oficialiai nedirbs, tačiau į darbą ateis, nes yra neatidėliotinų reikalų. "Kadangi pats negalėsiu, už mane pasirašinės prorektorius", – paaiškino prof. Z.Lydeka. Jo nuomone, parašius tokį prašymą niekas negali uždrausti darbuotojui ateiti į savo darbo vietą.
Siūlo veikti organizuotai
Vėliau aukštosios mokyklos vadovas pripažino, kad įmanomos ir kitos formos taupyti. Pasak jo, kiti universitetai leidžia darbuotojams po vieną dieną per savaitę neatvykti ar trumpina darbo dienas.
Kaip vieną būdų prof. Z.Lydeka įvardijo priedų už darbo efektyvumą panaikinimą. Jo teigimu, toks būdas nepasirinktas, nes manoma, kad taip nukentės mažiausiai uždirbantieji. Tačiau dėstytojai mano, kad šiuo atveju tokie žmonės labiausiai ir nukentės.
"Galima tai padaryti organizuotai atidedant mokslo metų pradžią keliomis dienomis ar porai savaičių, jeigu yra tokia būtinybė. Pratęsti nemokamas atostogas po mokamų atostogų būtų kultūringa. Kodėl mes turime būti paverčiami avinais ir avelėmis? Tegul valstybė pamato, kokia yra aukštojo mokslo situacija", – pabendravęs su VDU dėstytojais sakė Vilniaus pedagoginio universiteto Sociologijos ir politologijos katedros vedėjas prof. habil. dr. Romualdas Grigas.
Naujausi komentarai