Kaip BNS informavo Vilniaus policijos atstovė Julija Samorokovskaja, incidentų eitynių metu neužfiksuota, jose susirinko apie tūkstantį žmonių.

Eitynių dalyviai rinkosi prie Jono Basanavičiaus paminklo ir žygiavo iki diplomato bei karininko Kazio Škirpos alėjos, kurią pernai sostinės savivaldybė pervadino į Trispalvės alėją.

Dauguma eitynių dalyvių rankose nešėsi deglus, kai kurie – K. Škirpos bei Antano Smetonos plakatus, taip pat dainavo tautines dainas, skandavo „Lietuva, Lietuva“, „Škirpa, Noreika – Lietuvos didvyriai“, prie Signatarų namų skandavo „Ačiū, ačiū“.

Pirmą kartą eitynėse dalyvaujantis Dalius Paserpskis į renginį atėjo su šeima. Pasak jo, tai puiki proga ugdyti dukros patriotiškumą.

„Kaip mane išauklėjo tėvai, taip ir aš noriu išauklėti dukrą, kad ji puoselėtų tą patriotinę dvasią“, – BNS sakė 45-erių vyras.

Į eiseną atvykęs 19-metis studentas Dominykas Rinkevičius sakė, kad šis renginys – proga prisiminti kovojusius už laisvę ir nepriklausomybę, o liepsnojantys deglai – vienybės simbolis.

„Man, kaip gimusiam tokiam laikotarpy, kai jau buvo laisva Lietuva, tai man yra svarbu išsaugoti tą patriotinį jausmą, išsaugot mūsų protėvių paliktas tradicijas“, – BNS teigė D. Rinkevičius.

„Jeigu prisimintume Sausio 13-osios įvykius, kuriuos aš, tiesą sakant, mačiau tik iš nuotraukų, tai ten daug laužų, liepsnų. Ugnis, manau, yra didelis ir svarbus simbolis. Ta liepsna simbolizuoja šilumą, tvirtybę ir vienybę“, – pridūrė jis.

Kaip mane išauklėjo tėvai, taip ir aš noriu išauklėti dukrą, kad ji puoselėtų tą patriotinę dvasią.

Verslininkė Petronėlė Neufeld teigė, kad eisenoje dalyvauja norėdama pagerbti Nepriklausomybės akto signatarus.

„Aš pati esu tremtinė, tai Lietuvos laisvė man yra labai svarbi. Ją reikia branginti, mylėti ir saugoti“, – BNS sakė 65-erių moteris.

Pasak jos, geriausiai laisvės kainą supranta tie, kurie gyveno ir okupuotoje, ir nepriklausomoje Lietuvoje.

„Galima važinėti, galima mokytis bet kur, galima studijuoti, galima kalbas mokytis, o ne būti uždarytam narve. Mes buvom uždaryti narve“, – tvirtino P. Neufeld.

Eitynių dalyviai taip pat nešėsi Lietuvos trispalves, Vyčio bei Ukrainos, Latvijos ir kitas vėliavas. Eisenos priekyje buvo nešamas kelių metrų ilgio Lietuvos trispalvės spalvų plakatas su užrašu „Už Lietuvą – vėl didžią!“

Pasiekę savo tikslą, buvusią K. Škirpos alėją, eitynių dalyviai skandavo šūkius „Mes be Škirpos nenurimsim“, taip pat negailėjo kritikos Vilniaus miesto merui Remigijui Šimašiui – eitynių dalyviai jam dedikavo šūkį „Šimašių lauk“.

„Škirpa Vilniuje bus, nežinau, ar bus Šimašius, bet Škirpa bus. Jei reikės – Europos aikštėje. Kova dar nebaigta“, – eisenos dalyviams sakė vienas iš eisenos organizatorių, jaunimo sambūrio „Kryptis“ vadovas Tomas Skorupskis.

Eitynes su deglais surengė jaunimo organizacijos „Pro patria“ ir „Kryptis“.

K. Škirpos vardo alėją sostinės savivaldybė pervadino pernai liepos pabaigoje. Sostinės valdžia tvirtino, kad taip nuspręsta dėl viešai K. Škirpos deklaruotų antisemitinių pažiūrų.

Šis sprendimas dar rudenį sulaukė protestų, o sausio pradžioje grupė aktyvistų ant Lietuvos nacionalinio muziejaus pastato sienos kelias dienas klijavo lipdukus su ankstesniu K. Škirpos alėjos pavadinimu, atsinešė jo portretą, degė žvakes.

K. Škirpos atminimo įamžinimo gynėjai akcentuoja jo vaidmenį valstybingumui – jis 1919 metais sausio 1-ąją kartu su kitais Lietuvos savanoriais Gedimino pilies bokšte iškėlė Lietuvos trispalvę, ėjo svarbias diplomatines pareigas tarpukariu ir priešinosi sovietų okupacijai.