Bankrutavus nekilnojamojo turto vystymo bendrovei, iš jos patalpas nusipirkęs odontologas patyrė banko spaudimą antrą kartą sumokėti didžiulius pinigus už jau veikiančią kliniką.

Įkliuvo į spąstus

Odontologas Jonas Masilionis jau trejus metus bylinėjasi su banku „Swedbank“ dėl savo klinikos patalpų, už kurias sumokėjo 390 tūkst. litų ir dar tiek pat investavo joms įrengti.

Jo klinika įkurta daugiabutyje, kuris atiteko bankui po nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Atolas“ bankroto. Dabar bankas gviešiasi perimti šias patalpas arba gauti 245 tūkst. litų.

Prieš ketverius metus J.Masilionis savo klinikai patalpas nuomojo kitame pastate. „Prasidėjus krizei, klientų sumažėjo, o savininkas nenorėjo mažinti nuomos mokesčio. Todėl, sužinojęs apie įmonės „Atolas“ statomus daugiabučius, susidomėjau pasiūlymu įsigyti viename iš pastatų patalpas ir įrengti jose kliniką“, – pasakojo verslininkas.

J.Masilionis pasirašė su įmone pirkimo sutartį, sumokėjo 130 tūkst. litų kaip pradinį įnašą. Paskui dalimis perdavė bendrovei ir likusią sumą – 260 tūkst. litų.

Didelės investicijos

Visus vamzdynus, elektros instaliaciją, ventiliacijos sistemas jis įrengė pagal klinikos poreikius. „Su visa įranga, inžineriniais sprendimais man klinikos įrengimas 150 kvadratinių metrų plote kainavo apie 400 tūkst. litų. Visomis išgalėmis su žmona kaupėme pinigus ir stengėmės įkurti modernią kliniką“, – kalbėjo J.Masilionis.

Jis sakė drąsiai investavęs, nes „Atolas“, gavęs pinigus, žadėjo sutvarkyti su kredituojančiu banku nuosavybės perdavimo J.Masilioniui formalumus – išregistruoti iš Hipotekos patalpas, kurios formaliai vis dar priklausė bankui. Be to, verslininkas šį sutarimą įtvirtino atskira sutartimi su „Atolu“.

Kortas sumaišė bankrotas

J.Masilionis įrengė kliniką, suformavo darbuotojų komandą, bet „Atolas“ vis delsė sutvarkyti išregistravimo iš Hipotekos procedūras.

„Dėl to negalėjau pradėti veiklos, nes reikėjo gauti iš įvairių institucijų leidimus medicinos paslaugų veiklai. Tada pasirašiau su „Atolu“ neatlygintiną patalpų nuomos sutartį, kad galėčiau tvarkyti dokumentus ir pagaliau pradėti dirbti“, – pasakojo medikas.

Galiausiai išaiškėjo dėl ko „Atolas“ delsė vykdyti įsipareigojimus. Pasirodo, bendrovę slėgė 12 mln. litų skolos. Tik iškėlus „Atolui“ bankroto bylą, J.Masilionis sužinojo, kad ši įmonė nepervedė bankui jo sumokėtos sumos už patalpas.

„Bet sutartyse su bendrove nebuvo minimas joks bankas. Aš savo įsipareigojimus įvykdžiau, o kokių prievolių turėjo patalpų pardavėjas juk neprivalėjau nei žinoti, nei domėtis“, – įsitikinęs verslininkas.

Užsisuko teismų karuselė

Bankas manė kitaip. J.Masilioniui buvo pareikšta, kad klinikos patalpos tebepriklauso bankui, nes už jas negavo jokių pinigų. Tiesa, kilniaširdiškai pasiūlė įsigyti turtą už 245 tūkst. litų.

„Stebina, kad bankas savo bėdas dėl blogų kreditų šitaip įžūliai perkėlinėja ant kitų žmonių pečių“, – piktinosi J.Masiulis.

Nesutikdamas su banko reikalavimais, J.Masilionis dėl turto, už kurį sumokėjo ir daug į jį investavo, nusprendė kovoti teisme. Kauno apygardos teismas priėmė palankų medikui sprendimą. Bankas jį apskundė Apeliaciniam teismui ir vėl pralaimėjo. Šiuo metu byla yra Aukščiausiajame teisme.

Komentaras

Saulius Abraškevičius

Banko „Swedbank“ atstovas spaudai

Įprastai bankas laikosi pozicijos nekomentuoti su klientais susijusių detalių ir neatskleisti tokio pobūdžio informacijos. Visada stengiamės ieškoti abiems pusėms priimtinų sprendimų. Šiuo konkrečiu atveju galima pasakyti, kad „Swedbank“ yra kreditorius, kuriam negrąžinta paskola. Todėl preliminariai pirktas turtas (jis nėra galutinai išpirktas) yra įkeistas kaip užtikrinimo priemonė, siekiant apsaugoti banko finansuotas lėšas. Galima pridurti, kad, mūsų manymu, buvo pažeistos esminės leidimo atlikti mokėjimus sąlygos, kai mokėjimai buvo atliekami ne į bendrovės „Atolas“ sąskaitą, o grynaisiais pinigais į bendrovės kasą.