Įvairių taisyklų konkurentais tapo pigios ir nekokybiškos prekės, plūstančios iš Kinijos. Jų taisyti neverta, todėl dirbtuvių darbuotojai lieka be darbo.

Iš skėčių remonto nepragyvensi

Sovietmečiu turėjai laukti ne vieną dieną, kol meistras sutaisys sulūžusį skėtį. Deficito laikais klestėjo ir kitos meistrų dirbtuvės. Dabar taisyklų darbuotojai skundžiasi, kad trūksta klientų. Ne vienas jų uždarė savo dirbtuves.

Kaune nerasi specializuotos skėčių taisyklos. Šią paslaugą dabar teikia raktininkai. Tačiau ir jie neslepia, kad dažnai sulūžusį skėtį labiau apsimoka išmesti, nei remontuoti.

„Anksčiau galėjai pragyventi vien taisydamas skėčius. Sovietmečiu japoniški skėčiai kainavo 80 rublių. Ir dabar juos remontuojame. Tačiau užsidirbame gamindami raktus“, – pasakojo bendrovės „Centrinis raktų servisas“ direktorius Raimundas Girskis.

Dažniausiai atnešami taisyti prabangūs, ne vieną šimtą litų kainuojantys skėčiai. „Kita grupė klientų - pagyvenusios moterys. Jos atneša prieš kelis dešimtmečius ar net nuo prieškario laikų užsilikusius skėčius. Vyresniojo amžiaus moterys būna prisirišusios prie senų daiktų. Viena moteris buvo atnešusi senutėlaitį skėtį: jo medžiaga buvo nuimta, išplauta ir vėl persiūta. Šiuolaikinių Kinijoje pagamintų skėčių taisyti neverta. Jie dažnai lūžta, o jų remontas kainuotų brangiau, nei įsigyti naują“, – patarė R.Girskis.

Verslą paveldėjo

Kitų smulkių remonto dirbtuvių atstovai teigia, kad pasikeitę laikai jų verslo nesužlugdė. Meistrai tikisi, kad jų paslaugų reikės ir ateityje.

Kaune veikia keletas dirbtuvių, kur galandami peiliai ir kiti įrankiai. Savanorių prospekte viename garažų peilius galandantis Saulius Rabinovičius šiuo amatu užsiima 19 metų. Pagal profesiją jis yra stalius, tačiau peilius galąsti išmoko iš savo tėvo, o pastarasis - iš savo senelio.

S.Rabinovičius pasakojo kasdien sulaukiantis klientų, kuriems reikia išgaląsti peilius ir įrankius. Ateina senyvos močiutės, statybininkai, staliai ar įmonių vadovai, norintys išgaląsti atšipusius darbo įrankius. Paslaugos pas amatininką kainuoja nuo kelių litų už peilį iki keliolikos ar keliasdešimties litų už išgaląstus pramoninius įrankius.

„Prieš keliolika metų verslas ėjosi kaip iš pypkės. Dabar pragyventi nebėra taip lengva. Žmonės neturi daug pinigų. Norėdamas išsaugoti klientus kainų kelti negali. Tačiau tikiu, kad ateityje šis amatas išliks. Darbo įrankius reikia visiems galąsti. Kirpėjos ir manikiūrininkės galąsti darbo įrankius atveža net iš Radviliškio, Kėdainių, Marijampolės ar net Rokiškio“, – gyrėsi S. Rabinovičius.

Tenka palaukti eilėje

Buitinės technikos meistrai juokauja, kad Europoje pasibaigus garantijai technika paprasčiausiai išmetama į gatvę. Paskui ją tenka taisyti lietuvių meistrams.

Pastaruoju metu lietuviai dažniau buitinę techniką perka iš prekybos centų, tačiau klesti ir naudotos technikos verslas.

„Apie 50 procentų buitinės technikos parvežta iš Vokietijos. Skirtingai nei Europoje, lietuviai panaudotų daiktų kol kas nelinkę išmesti. Žmonės ją neša taisyti. Technikos remontas kainuoja nuo 30 iki 200 litų, todėl, palyginti su naujų daiktų kainomis, taisyti apsimoka. Dažnai iš Vokietijos atvežta technika būna kokybiškesnė nei parduotuvėse parduodami Kinijos gaminiai. Televizorių meistro amatas artimiausiu metu tikrai neišnyks. Dabar susidaro eilės“, – pasakojoV.Krėvės prospekte elektroninę techniką taisantis televizorių meistras Vidas Naskauskas.