Vaizdas Kaune – nesulaukdami vairuotojų, automobilių remonto garažuose ir servisuose meistrai nuobodžiauja: geria kavą, rūko ar tiesiog užveria dirbtuvių duris.

Žada mažinti įkainius

"Katastrofa. Atvažiuoja klientai, pamato, kad mūsų dirbtuvės tuščios ir klausia, ar neužsidarėme", – atsiduso "Kemi" serviso Taikos prospekte vadovas Robertas Tiška.

Prieš dešimtmetį įkurtas servisų tinklas garsėjo nemažomis kainomis, bet klientus pavykdavo pritraukti darbų kokybe. Šalį krečianti ekonominė krizė privertė gyventojus ieškoti ne kokybiškesnių, o pigesnių paslaugų.

Dėl mažėjančio klientų srauto praėjusį rugsėjį buvo uždarytas "Kemi" servisas Šilainiuose, o per pastaruosius mėnesius į dugną krenta ir R.Tiškos vadovaujamas padalinys.

Palyginti su praėjusių metų vasariu, šiemet jame apyvarta sumažėjo 60 proc. Antradienį daugiau nei 10 darbuotojų turinčiame servise atliktas smulkus penkių automobilių remontas.

Bendrovės vadovai žada drastiškai mažinti darbų įkainius, o jei tai nepadės – atleisti ir dalį darbuotojų.

Važiuoja, kol gali

Ne ką geriau sekasi ir LIRO servisų tinklui. Taikos prospekte esantis autoservisas dirba 50 proc. pajėgumu.

Tinklui vadovaujantis Rytis Petraitis aiškina, kad prie nuosmukio žiemą visi buvo įpratę, tačiau šįkart jis pernelyg užsitęsė.

Kasmet autoservisuose darbo ima stigti gruodžio viduryje. Neretas nemažai pinigų šventėms išleidžiantis vairuotojas iki vasario automobilio neturi už ką tvarkyti. Klientų antplūdis pasijusdavo vasario viduryje, tačiau šiemet jo nebuvo. R.Petraitis mano, kad tai susiję su padidėjusiais mokesčiais už šildymą ir kitas komunalines paslaugas.

LIRO servisų tinklo vadovas baiminasi, kad neturėdami pinigų remontui, vis daugiau vairuotojų gatvėse važinėja netvarkingais automobiliais.

"Mašina gali barškėti, traškėti, bet su ja važiuos, kol nesustos. Neretai mums automobilį atveža, kai jis nebevažiuoja", – pasakojo R.Petraitis.

Garažuose dirbantiesiems – ne ką geriau

R.Petraitis sakė manantis, kad anksčiau prabangių servisų paslaugomis naudojęsi automobilių savininkai dabar vis dažniau užsuka į vidutinės klasės dirbtuves, kurioms priskiriamas ir LIRO. Tuo metu didžiąją dalį rinkos sudarantys klientai ėmė naudotis ne vidutinių klasių servisų, o vadinamųjų garažinių ir nagingų giminaičių bei kaimynų paslaugomis. R.Petraičiui pritaria ir R.Tiška.

"Daug metų įkalbinėjome žmones, kad jie nebetvarkytų mašinų garažuose. Daug žmonių pasirinko kokybę, bet manau, kad garažiukų verslas vėl turėtų atsigauti", – kalbėjo R.Tiška.

Daugelis garažuose dirbančiųjų sako gyvenantys ne ką geriau nei didieji servisai.

Viename iš prie Islandijos plento prisišliejusių garažų masyvų apie atliekamus įvairius automobilių remonto darbus skelbia kelios dešimtys skelbimų, tačiau aplinkui – tuščia.

"Būdavo eilės, o dabar atostogos. Atrodo, kad gatvėse mašinos nebevažiuoja ir avarijų nebebūna", – prie garažo durų rankomis skėsčiojo duslintuvus ir plastmasines dalis remontuojantis Gintas.

Netoliese įsikūrusiose kėbulo ir dažymo darbų dirbtuvėlėse kainos sumažėjo iki 2006 m. lygio. Iš vasarą dar dirbusių septynių darbuotojų beliko trys.

"Darbų dar yra, bet jie labai smulkūs. Yra laiko parūkyti, kavos atsigerti. Štai ir savo mašiną turiu laiko pasitvarkyti", – kalbėjo dešimt metų šį darbą dirbantis vyras.

"Žmonės neturi pinigų ir važiuoja, kol gali. Taisome po vieną mašiną per dieną. Už kampo draugas dirba. Pasėdėjo iki pietų, niekas neatvažiavo ir išėjo namo", – spjaudėsi automobilių važiuokles remontuojantis Andrius.

Ir autoservisai, ir garažuose dirbantieji pabrėžia, kad šiuo metu itin svarbus lojalių ir asmeniškai pažįstamų klientų ratas. Tačiau remonto paslaugos neretai neatsiperka.

Panikuoja ne visi

Nuosmukį jaučia visi, bet dalis automobilių remontu besiverčiančių verslininkų situacijos nedramatizuoja.

"Klientų srautas sumažėjo, bet negalime pasakyti, kad tai – krizė. Mums lengviau, nes orientavomės į konkrečius klientus. Remontuojame automobilius, kurių garantinis aptarnavimo laikas dar nepasibaigęs", – pasakojo sudaužytus automobilius taisančios bendrovės "Žukauskas ir Ko" vadovas, Lietuvos autoverslininkų asociacijos valdybos narys Algirdas Žukauskas.

Nepanikuoja ir keliuose Lietuvos miestuose autoservisus turinčios bendrovės "Dargis" generalinis direktorius Ričardas Židovainis. Bendrovės pajamos 15 proc. mažesnės nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais, tačiau išvadas daryti dar anksti.

"Anksčiau sakydavo: keisk viską. Dabar keičiame tik tas dalis, kurias būtina. Eilės mažesnės, bet darbo dar yra. Išgyvensime", – vylėsi netoli Neries krantinės dirbantis Artūras.

"Manau, kad vyksta natūralioji atranka. Mūsų buvo per daug. Dirbome ne todėl, kad gerai mokėjome dirbti, o todėl, kad gerai mokėjo už darbą", – pridūrė vyriškis.

Netrukus natūralioji atranka turėtų pražudyti ir nemažą dalį automobilių dujų įrangos montuotojų. Nuo vasaros apyvarta šioje verslo srityje sumažėjo 90 proc.

Remigijus Jonaitis

Lietuvos automobilių dujų įrangos montuotojų asociacijos valdybos pirmininkas

Dujų įrangos montuotojai išgyvena ne pačius geriausius laikus, o prognozės nedžiugina. Prie to labiausiai prisidėjo nestabili kainų politika ir ekonominė situacija. Žmonės sutrikę ir nenori į automobilius montuoti dujinės įrangos, nes nežino, kokia dujų kaina bus rytoj. Per naktį Seimo nariai sugalvojo padidinti akcizą kone tris kartus. Kas garantuos, kad jie to negali padaryti dar kartą? Mūsų valdžios požiūris į ekonomiškumą ir ekologiškumą akivaizdus. Apskaičiavo, kad 20–30 proc. Lietuvos gyventojų automobilių naudoja dujas, ir nulupo kailį. Prie dujų montuotojų padėties prisideda bendra situacija šalyje. Nebūdami tikri dėl savo ateities žmonės nebeperka automobilių, įmonės nebeinvestuoja į juos. Kol kas manęs dar nepasiekė duomenys, kad užsidarytų dujų įrangą montuojančios bendrovės, bet permainų bus didelių, nes jų darbo apimtys nuo vasaros pradžios sumažėjo 90 proc.