„Turbūt būtų naivu tikėtis, kad ateitų kažkas ir už 100 mln. eurų įgyvendintų ir padarytų labdarą. Natūralu, kad verslas žiūri skaičius, o už tas sumas, kurios buvo numatytos 2017 m. ir 2018 m., kai buvo teiktas pirminis pasiūlymas pastatyti ir išvystyti visą kompleksą, tai padaryti 2024 m. yra tiesiog nerealu. Šiuo atveju, „Hanner“, kuri yra pasiekusi principinį susitarimą su „BaltCap“ dėl akcijų išpirkimo, yra pasakiusi, kad tik statybos kainų indeksacija gali šį projektą padaryti rentabilų“, – laidoje „ELTA kampas“ teigė V. Benkunskas.
„Negaliu pasakyti, kokios pelno maržos egzistuoja, gal jos ir egzistuoja kokios nedidelės. Bet ponas Arvydas Avulis („Hanner“ savininkas - ELTA) lygiai taip pat pasakė, kad jeigu yra norinčių statybų bendrovių ateiti, perimti ir tęsti projektą, jis užleis vietą“, – sakė jis.
Vilniaus meras taip pat paaiškino, kad projektas turi būti užbaigtas per dvejus metus, kitaip dėl augančių statybos kaštų jo kaina gali išaugti net penktadaliu. Jis pabrėžė, kad jeigu stadiono nepavyks pastatyti dabar, iki kitos galimybės gali tekti laukti dešimtmetį.
„Aš nenuvertinčiau klausimo dėl kaštų. Mes kaip tik įvardijame juos, kaip pagrindinę priežastį, kodėl reikia tęsti šią sutartį. Nes ką rodo statybų sąnaudų elementų indeksas – kainos auga. Jeigu paimtume 2022 m. vidurį, kai turėjome piką tam tikruose sektoriuose, tai nuo tada kainos šiek tiek sumažėjo ir stabilizavosi. Bet bendras statybų elementų kainų indeksas auga ir augs ateityje. Bendra infliacija, matome, kad stabilizuojasi 4–5 proc. rėmuose, tad atitinkamai ir statybų sektoriuje bus tokiame lygyje. Vadinasi, kad 2–3 metai į priekį, mažiausiai šio projekto sąnaudos paaugtų 15–20 proc. Pigiau nebepasistatys“, – komentavo sostinės vadovas.
„Brangiausias daiktas ir dalykas yra laikas. Gaila, kad 30 metų to laiko išeikvojome. Bet tai ir yra atsakymas – niekas taip brangiai nekainuoja, kaip laikas. Dėl to yra tikslas tęsti šią sutartį, padaryti kainas taip, kad pats projektas būtų rentabilus ir užbaigti viską per dvejus metus. Jeigu nepavyks dabar, reikės skaičiuoti kitus 5–10 metų, kol galėsime pastatyti“, – pabrėžė jis.
Apie pinigų esmę
Vilniaus miesto savivaldybė šią savaitę aiškino, kad po indeksavimo Nacionalinis stadionas su visu daugiafunkciu kompleksu turėtų kainuoti maždaug 2,4 mln. eurų daugiau nei planuota anksčiau, t. y. 158,4 mln. eurų.
Pasak mero, statybos darbai pabrango 28 mln. eurų, dar prisidėjo naujų darbų (3 tūkst. papildomų vietų stadione ir universali arena), t. y. 10 mln. eurų. Tačiau teigiama, kad beveik 36 mln. eurų galima sutaupyti skolinantis tik 2 m., o ne 22 m., kaip planuota anksčiau.
Eltai pastebėjus, kad 36 mln. eurų per 22 metus ir 36 mln. eurų po 2 metų nėra tas pats, V. Benkunskas sakė, kad labai svarbu pabrėžti, jog bendra projekto vertė susideda iš to, kiek savivaldybė ir valstybė sumokės koncesininkui. „Kiek iš mokesčių mokėtojų pinigų koncesininkas gaus. Ta suma yra labai aiški“, – sakė jis.
Kiek iš mokesčių mokėtojų pinigų koncesininkas gaus. Ta suma yra labai aiški.
Pasiteiravus, ką meras pasirinktų pats – 10 mln. eurų šiandien ar 12 mln. eurų po 10 metų – jis sakė: „Galime paprastą pavyzdį pateikti. Jeigu šeima nori nusipirkti automobilį, žiūri pagal savo finansines galimybes. Jei gali sumokėti visą automobilio kainą, išleidi daug mažiau. Jei už tą patį daiktą moki 10 ar 12 metų, sumoki praktiškai dvigubą ar trigubą kainą. Tokia yra pinigų esmė“, – sakė V. Benkunskas.
Meras taip pat paminėjo, kad šiuo metu savivaldybės tarybai siūlomo sprendimo autoriai yra sostinės savivaldybė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir jiems padėję teisininkai bei ekonomistai.
„Sprendimo autoriai yra savivaldybė, ministerija ir visa teisininkų ir ekonomistų komanda, kurie dirbo siekdami, kad projektas toliau važiuotų, atitiktų šios dienos realijas, jog projekte numatytus statinius būtų galima pastatyti, o valstybės ir savivaldybės lėšų poreikis smarkiai neaugtų. Iš esmės viskas yra padaryta pagal sutarties rėmus. Kur galime, taupome, kur dėl infliacijos reikia pakelti kainas, tai padarome. Tokie sprendiniai yra paruošti, baigiami formalizuoti į teisinius dokumentus“, – aiškino jis.
L. Balandžio / BNS nuotr.
Vietų padidinimas iki 18 tūkst. leis stadionui būti konkurencingesniu
Kalbėdamas apie vietų Nacionaliniame stadione padidinimą nuo 15 tūkst. iki 18 tūkst. V. Benkunskas teigė, kad Kauno, Rygos ir Talino stadionai jau yra panašaus dydžio, tad didesnis vietų skaičius užtikrins konkurencinį pranašumą. Jis pabrėžė, kad su didesniu vietų skaičiumi Nacionalinis stadionas bus konkurencingiausias regione.
„Diskusija, ar Vilnius 2014 m. nusibrėžė ne per mažą ambiciją dėl nacionalinio stadiono, kuris turės 15 tūkst. vietų, tęsiasi visus 10 metų. Tai turint mintyje, kad turime aplinkinius stadionus Kaune, Rygoje, Taline, kurie yra panašaus dydžio, tikslas yra turėti didžiausią stadioną regione, kad jis turėtų konkurencinį pranašumą. Ir tą mums leidžia padaryti nedideliais kaštais, padarant nedidelius inžinierinių struktūrų pakeitimus ir įrengiant papildomai 3 tūkst. vietų“, – „Eltos kampe“ teigė V. Benkunskas.
„Tai turės didelę pridėtinį ir konkurencinį pranašumą prieš kitus aplinkui esančius stadionus. Ir yra tikslas turėti didžiausią stadioną regione“, – pridūrė ji.
Sostinės vadovas taip pat paminėjo, kad papildomos vietos taip pat užtikrins, kad šiame stadione bus galima rengti didelius koncertus bei panašius renginius. Tai, pabrėžė jis, bus komerciškai naudinga.
„Koncertai ir sporto varžybos yra pririšti, pirmiausia, prie lokacijos, Vilnius, kaip sostinė, automatiškai turi tam tikrą pranašumą. Bet lygiai taip pat žiūrima iš komercinės pusės. Ir tie 3 tūkst. papildomų vietų leis stadione daryti didesnius renginius, didesnes apyvartas. Ir mūsų tikslas yra toks, kad stadionas būtų didelis, funkcionalus“, – komentavo jis.
Vilniui reikia vidutinio dydžio arenos
Vilniaus meras taip pat paminėjo, kad universali arena, skirta kultūros ir sporto renginiams, kurią norima įtraukti į projektą, užpildo svarbią vidutinio dydžio renginių vietos nišą. Jis pabrėžė, kad vykdant šį projektą nebuvo atsižvelgta į galimą „Avia Solutions Group“ areną valdančio Gedimino Žiemelio nepasitenkinimą.
„Į verslininkų interesus turėtume mažiau žiūrėti, ne toks yra mūsų tikslas. Mūsų tikslas yra, kad mieste turėtume kuo daugiau sporto ir kultūros infrastruktūros ir kad ji būtų prieinama kuo platesnei visuomenės daliai. Dabar mes turime vieną areną ir iš esmės daugiau nieko. Tai ta monopolinė padėtis yra suprantama, noras yra suprantamas. Bet mes turime vakuumą sporto salių akivaizdoje“, – sakė V. Benkunskas.
„Mums Vilniuje trūksta vidutinio dydžio – 5 tūkst. žmonių salės, kur ši segmentą puikiausiai užpildytų ir konferenciniame turizme ir transporto bei kultūros segmente. Ši salė ir užims šią vietą. Nežinau, kiek ji pakenks, bet konkurencija turi būti tikslas. Ir ją sukūrus miestiečiai ir visa Lietuva išloš“, – aiškino meras.
Visą daugiafunkcį kompleksą sudaro Nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis.
Dėl projekto sutarties pakeitimo Vilniaus miesto savivaldybės taryba turėtų apsispręsti vasario 28 d.
Naujausi komentarai