„Ši diena yra pusiaukelės taškas, kai pusė darbo padaryta, kad Vilniaus nuotekos būtų valomos ne kažkokiu vidutiniu lygiu, o aukščiausiu europiniu lygiu, tai pirmas etapas yra pabaigtas. (...) Mikroplastiko detalės dings iš vandens telkinių, net kauniečiai mums padėkos“, – valyklos pirmojo modernizavimo etapo užbaigimo renginyje antradienį sakė meras.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, kad valyklos rekonstrukcija itin pagerins vandens kokybę, tačiau tobulėti dar yra kur.

„Pusė Lietuvos upių, ežerų vis dar yra teršiami per daug ir mes padarėme didžiulę pažangą Lietuvoje, bet mūsų išeiga į Baltijos jūrą yra vis tiek per didelė, nes Nemuno baseinu į Kuršių marias, į jūrą, jeigu žiūrėsime taip visiškai paprastai, tai vasarą įlipę į Palangos ar Kuršių nerijos paplūdimius mes matysime tik metrą gylio, kai Švedijos paplūdimiuose mes matome 8-10 metrų gylį“, – renginyje sakė S. Gentvilas.

„Vilniaus vandenų“ vadovas Saulius Savickas sako, jog tai didžiausias ir brangiausias įmonės projektas.

Pats miestas auga, plečiasi ir nuotekų kiekis didėja, bet svarbu pabrėžti, kad ne tik kiekis, bet ir tarša didėja, o paėmus 5 metų perspektyvą.

„Pats miestas auga, plečiasi ir nuotekų kiekis didėja, bet svarbu pabrėžti, kad ne tik kiekis, bet ir tarša didėja, o paėmus 5 metų perspektyvą – net dvidešimt procentų tarša padidėjo“, – antradienį spaudos konferencijoje teigė sakė S. Savickas.

Anot „Vilniaus vandenų“ vadovo, teršalų išvalymo pajėgumai dabar padidėjo 60 proc. nuo 52 tonų iki 82 tonų per parą. Anksčiau galėjusi priimti 120 tūkst. kubinių metrų nuotekų dabar valykla galės priimti 160 kubų per parą.

„Valymas per 15 metų bus iš keturių dalių: pirmas valymas yra mechaninis, jis padarytas pirmu etapu, ir taip pat padarytas antras, biologinis valymas. Mūsų senoji valykla lygiai tokia pati yra, mechaninį ir biologinį valymą atlieka. Šitas pirmas etapas ir uždaro tai, kad senoji valykla visiškai pasikeičia į naują“, – žurnalistams sakė S. Savickas.

Anot jo, antrasis rekonstrukcijos etapas, kurio metu bus įrengta antrinio vandens valymo sistema, kai bus išvalomos mikrodalelės, finansuojamas iš Europos investicijų banko paskolos ir kainuos apie 13 mln. eurų.

„Trečias etapas, kada tas vanduo bus dar kartą valomas, bus kitų metų viduryje padarytas, statybos jau vyksta, tai matot, jo didžioji nauda yra iš dviejų dalių: viena, kad dar pagerės fosforo išgavimas, o antroji dalis yra smulkiosios dalelės – 12 mikronų, plaukas yra 50 mikronų, tai penkis kartus už plauką mažesni teršalai bus išvalomi“, – sakė S. Savickas.

„Ketvirtas (vandens valymo etapas – BNS) tada prasidės, tai valysim antibiotikus, tefloną, (...) ir tada vanduo jau bus praktiškai arti idealumo“, – pridūrė jis.

S. Savickas taip pat sakė, kad ateityje „Vilniaus vandenų“ paslaugos galimai brangs.

„Kažko konkretaus dabar nenorėčiau sakyti, kai bus kažkas konkretaus, pasakysiu, bet, taip, europiniai pinigai senka ir mums visiems reikės prisidėti daugiau. Tiesiog (pinigų – BNS) neužteks, nes valymas, išvalymas, vandens paruošimas, jis turi atitikti tam tikrus reikalavimus“, – kalbėjo S. Savickas.

Nuotekų valyklos rekonstrukcijos darbai oficialiai pradėti 2020 metų rugpjūtį, jo rangovės buvo bendrovė „Arginta“ kartu su „Atzwanger SpA“ ir „EMIT group – Ercole Marelli Impianti Technologici Srl“. Antrojo etapo darbus taip pat atlieka „Arginta“.

„Vilniaus vandenys“ užima 28 proc. Lietuvos vandentvarkos sektoriaus ir aptarnauja 560 tūkst. gyventojų, įmonė patiekia 94 tūkst. kubinių metrų vandens ir išvalo 116 kubinių metrų nuotekų per parą.

Valykloje išgaunamos antrinės žaliavos naudojamos kaip energija savoms reikmėms, kurios užtenka 25 proc. bendrovės energijos poreikių aprūpinti.

80 proc. finansavimo projektui skyrė Europos Sąjunga, likusią dalį – Europos investicijų bankas.