Pereiti į pagrindinį turinį

Mero Artūro Zuoko išmaniojo Vilniaus krachas

2012-12-22 12:28
Mero Artūro Zuoko išmaniojo Vilniaus krachas
Mero Artūro Zuoko išmaniojo Vilniaus krachas / Vidos Žukienės nuotr.

Vilniečio kortelė, elektroninė vaikų registravimo į darželius tvarka, išmanusis taksi, išmanusis energijos vartojimas ir net išmanusis vicemeras – visa tai tik menka Artūro Zuoko išmaniojo Vilniaus dalis. Tačiau tam kol kas nebuvo lemta tapti realybe.

Skelbė didelius tikslus

Dar birželio pradžioje vykusioje progreso konferencijoje „Login 2012" sostinės meras A. Zuokas įsivaizdavo sostinę kaip išmaniųjų technologijų valdomą miestą. Prabėgus daugiau nei pusmečiui darosi panašu, kad visa tai buvo ne visai sėkminga viešųjų ryšių akcija, ne tik neatnešusi tikėto populiarumo, bet ir sužlugdžiusi A. Zuoko viltis patekti į Seimą.

A. Zuokas buvo įsitikinęs, kad šiuolaikinės technologijos jau artimiausiu metu padės gyventojams. Jas pasitelkus bus tvarkomas miestas, sutrumpės biurokratinis procesas tvarkant svarbius reikalus, o valdžia bus arčiau paprastų vilniečių. Savo gyvenimą mieste turėjome visiškai valdyti mobiliaisiais prietaisais, o sostinė turėjo tapti išmaniuoju Vilniumi, kurį valdys išmanusis meras.

Planuota, kad projektas apims ne tik elektronines naujoves, susijusias su miesto transportu, bet ir visų Vilniaus savivaldybės teikiamų paslaugų perkėlimą į elektroninę erdvę bei mobiliąsias programėles, nemokamo interneto zonų įkūrimą mieste, išmaniojo energijos vartojimo skatinimą ir t. t.

Sukūrė, bet nevykusiai

Labiausiai išreklamuotu išmaniojo miesto projektu tapo fiasko patyrusi ir vis dar popierinių viešojo transporto bilietų negalinti nukonkuruoti vilniečio kortelė. Tikėtasi, kad joje tilps viskas – nuo mėnesinio viešojo transporto bilieto iki tapatybės kortelės, vairuotojo ir „Sodros" pažymėjimo. Tačiau šiemet rugpjūčio viduryje pradėta naudoti kortelė nesusitvarkė su kol kas vienintele jai priskirta – viešojo transporto e. bilieto – funkcija.

Iš pradžių popieriniams bilietams buvo prognozuojama greita mirtis, vėliau jų gyvavimas pratęstas iki ateinančių metų, o dabar milijonus kainavusi ir ne vienus metus diegta e. bilieto sistema su popieriniais bilietais turės sugyventi ir iki 2013-ųjų vidurio.

Neprigijo mieste ir kiti mažiau išreklamuoti, bet ne mažiau ambicingi projektai. Naujoji savivaldybės interneto svetainė yra keikiama pačių savivaldybės, ypač seniūnijų ir socialinės rūpybos skyrių, darbuotojų.

Nors A. Zuokas pabrėžė, kad svetainė daro valdžią artimesnę žmonėms, o internetu galima pasinaudoti keliasdešimčia elektroninių paslaugų, pavyzdžiui, galimybe patiems išsirašyti leidimus, deklaruoti gyvenamąją vietą, užregistruoti mieste pastebėtą problemą, pamatyti miesto detalųjį planą, statybų leidimus, situaciją keliuose, eiliniams vilniečiams tai ne visuomet padeda.

Vaikus paliko ant ledo

Nepradėjo veikti ir nuo pat pradžių strigusi elektroninė vaikų registravimo į darželius tvarka. Vos atsiradusi sistema klaidino mažylių tėvus arba neteisingai rodydama, kad darželiai perpildyti, arba leisdama registruotis į realiai perpildytus darželius.

Galiausiai situacija baigėsi tuo, kad tėvai ne tik turėjo pildyti prašymus painioje svetainėje, bet ir belstis į savivaldybės valdininkų duris su prašymu registruoti jų vaiką į darželį. Dalis tėvų šioje sumaištyje išvis atsisakė leisti vaikus į valstybinius darželius ir pasirinko privačius arba nusprendė samdytis aukles.

Ambicingi miesto planai

A. Zuokas yra pristatęs ir mobiliąją transporto programėlę, kuri, pasak miesto vadovo, Vilnių turėjo paversti kone moderniausiu pasaulio miestu.

„Svarbiausia šiemet planuojama pristatyti miesto naujovė, kurios dar neturi nė vienas Europos miestas, – išmaniesiems telefonams skirta programėlė, kurią naudojant bus galima sumokėti už viešąjį transportą, automobilių stovėjimą, iškviesti taksi, ateityje – išsinuomoti miesto dviračių ir elektrinių dviračių naudojant programėlę „e. oranžinis", – yra sakęs sostinės meras.

Tačiau metai baigiasi, o programėlės vilniečių telefonuose kaip nebuvo, taip ir nėra. Nesiryžo A. Zuokas atgaivinti ir kitų, ankstesniais metais jo puoselėtų projektų, tokių kaip e. departamentas ir e. vicemeras, veikęs 2004–2005 m. ir panaikintas atėjus į valdžią Juozui Imbrasui.

„Labai patogus e. vicemeras. Atlyginimo mokėti jam nereikia, jis nepatenka į jokius skandalus, spauda apie jį nerašo, „Žmonių„ fotografas jo nefotografuoja. Tačiau jūs galite jam rašyti ir jums bus atsakyta“, – pasakojo A. Zuokas. Jis taip pat išreiškė nusivylimą dėl sukurto ir vėliau sunaikinto atskiro e. departamento.

„Tada buvau labai nusivylęs, nes Vilnius buvo įdiegęs daug šiuolaikiškų sprendimų: miesto finansams tvarkyti, biurokratiniam aparatui mažinti. Pasirodo, visas programas labai lengva apeiti. Jei žmogus turi galimybę, bet išmaniosiomis programomis nesinaudoja, jos tampa nereikalingos", – sakė meras.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų