Kauno vadovas Andrius Kupčinskas grasina stabdyti Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) akcijų pardavimą, tad pigesnės šilumos dar gali tekti palaukti. Opozicija miesto vadovą kaltina viršijant įgaliojimus.

Nauji reikalavimai

„Kauno energijos“ valdyba ir stebėtojų taryba pritarė KTE akcijų pardavimui, tačiau vakar „Kauno energijos“ akcininkų susirinkime netikėtai pasirodęs meras Andrius Kupčinskas ėmė kelti paniką. Didžiausio „Kauno energijos“ akcininko – Kauno miesto savivaldybės – atstovu prisistatęs A.Kupčinskas dėstė, kad akcijų pardavimo klausimas esą buvo sprendžiamas įtartinai skubiai, o suderėtos sąlygos nėra geros. Meras teigė tarsiąsis su teisininkais. Neatmetė tikimybės, kad gali būti kreiptasi į teismą.

„Valdyba derino sąlygas, kurios kertasi su akcininko pozicija“, – pareiškė meras.

Vakar A.Kupčinskas padiktavo papildomas sąlygas, kurios turėtų būti perduotos 99,5 proc. KTE akcijų parduoti ketinančiam „Gazpromui“.

„Manau, kad nieko iš to nebus, nes leidimui parduoti akcijas pritarė ir valdyba, ir stebėtojų taryba. Leidimas jau pasiekė Maskvą. Tačiau aš nesu teisininkas, galiu ko nors ir nežinoti. Dar neteko girdėti, kad įmonės akcininkas priimtų sprendimą, kuris prieštarauja anksčiau priimtam įmonės valdybos sprendimui“, – stebėjosi „Kauno energijos“ stebėtojų tarybos pirmininkas Rytis Šatkauskas.

Konservatoriai pramiegojo

Per akcininkų susirinkimą A.Kupčinskas nuolat kartojo kalbantis savivaldybės vardu, tačiau iš tiesų niekas jo neįpareigojo atstovauti Kaunui sprendžiant KTE klausimus.

„Jis atstovauja tik konservatoriams. Šiuo klausimu nė nesitarė su kitais Kauno miesto savivaldybės tarybos valdančiosios koalicijos nariais“, – kalbėjo R.Šatkauskas.

Beveik visas KTE akcijas valdo „Gazpromas“, tačiau privatizavimo sutartyje buvo nurodyta, kad akcijas parduoti nusprendusi Rusijos kompanija turi gauti „Kauno energijos“ leidimą.

Apie šį prašymą savivaldybėje žinoma nuo pavasario. Vis dėlto nuo tada miesto valdžia KTE pardavimo klausimų sprendimui sugebėjo suburti vos vieną vangiai dirbusią darbo grupę, kuriai vadovavo konservatoriai. Jų nenoras leisti parduoti akcijas išryškėjo liepą. Klausimas pradėtas vilkinti, tačiau tai darę žmonės pramiegojo tinkamą momentą ir neužbėgo įvykiams už akių. „Kauno energijos“ valdyba ir stebėtojų taryba pardavimui pritarė.

Leidimas parduoti KTE akcijas prieš porą dienų pasiekė „Gazpromo“ būstinę Maskvoje. Kompanijos vadovybė jau vakar galėjo perleisti akcijas Šveicarijoje registruotai bendrovei „Clement Power Venture“. Nepatvirtintais duomenimis, paketo kaina – 116 mln. litų.

Žada griauti monopolį

A.Kupčinskas nėra įsitikinęs, ar dar gali sustabdyti akcijų pardavimą, tačiau žada pamokyti jo valiai nepaklususią „Kauno energijos“ valdybą.

„Ji neklauso pagrindinio akcininko valios, o išsiderėti buvo galima daug daugiau, nei išsiderėjo “Kauno energijos„ valdyba“, – žiniasklaidai teigė A.Kupčinskas.

„Gazpromas“ akcijų pardavimui ruošėsi kelerius metus, o savivaldybė nesiruošė. Tai žinant, galima sakyti, kad išsiderėtos pačios geriausios sąlygos", – su meru nesutiko R.Šatkauskas.

Jei akcijų pardavimas pavyks, Kaune grius iki šiol gyvavęs monopolis. „Kauno energija“ šiuo metu iš KTE yra įsipareigojusi pirkti bent 80 proc. visos Kaune perkamos šilumos. Jei KTE atsidurs „Clement Power Venture“ rankose, „Kauno energija“ iš elektrinės įsipareigos pirkti vos 50 proc. reikalingos šilumos, o po kelerių metų ir šis įsipareigojimas pranyks.

Be to, naujuoju KTE savininku galinti tapti kompanija žada prisiimti visas elektrinei iki šiol skirtas baudas ir skolas, į centralizuotai tiekiamos šilumos energijos ūkį investuoti 10 mln. litų, o į naują biokuro katilinę – iki 300 mln. litų.

„Clement Power Venture“ akcininkas Rimandas Stonys teigia, kad Kaune centralizuotai teikiamos šilumos energijos kainą galima sumažinti daugiau nei trečdaliu. Tai kauniečiams per metus leistų sutaupyti daugiau nei 40 mln. litų.