„Visi supranta, kad metro – mitologinė būtybė“, – tikino jis. Tačiau, „Metro sąjūdžio“ asociacijos valdybos pirmininko Juozo Zykaus teigimu, rudenį prasidėsiantys kamščiai atvers Seimo nariams akis.

2016 m. pavasarį žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad metropoliteno Vilniuje idėją imama gaivinti, o gegužės mėnesį Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektą svarstė Ekonomikos komitetas.

Praėjusį rudenį prie šio klausimo grįžo ir šalies vyriausybė, kuri svarstė, kaip derėtų teisiškai reglamentuoti tokį projektą. Dar praėjusios kadencijos Seimas lapkritį pritarė Metro įgyvendinimo įstatymo projektui, tačiau balsavimas dėl įstatymo priėmimo į darbotvarkę įtrauktas nebuvo – tai padaryti turėjo naujos kadencijos Seimas.

Nėra nė vieno verslo, kuris labdara užsiiminėtų. Jeigu investuotojas stato grynai iš savo pinigų, jis norės, kad atsipirktų tas projektas. Visi nori, kad atsipirktų bent jau per 15–20 metų, niekas nestatys metro nemokamai.

Tačiau gruodžio mėnesį naujasis Seimas nutarė, kad balsavimą reikia išbraukti iš darbotvarkės. Prie jo nebuvo grįžta ir pavasario sesijoje, o Ekonomikos komiteto pirmininkas V. Sinkevičius sako, kad per pastarąjį pusmetį nieko konkretaus neįvyko, ir abejoja, ar prie šio klausimo bus grįžta rudenį.

„Didelio entuziazmo nėra ir visi supranta, kad tas metro – mitologinė būtybė ir yra daug svarbesnių projektų“, – portalui LRT.lt sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys.

„Metro sąjūdžio“ asociacijos valdybos pirmininkas J. Zykus tikisi, kad rudeniniai kamščiai atvers Seimo nariams akis ir rudens sesijoje įstatymas grįš į darbotvarkę. Iniciatyvos dėl to žada imtis ir jis pats. „Visame pasaulyje ilgiausiai trunkantis ir brangiausiai kainuojantis etapas yra politinis apsisprendimas“, – sakė jis.

Jo teigimu, praėjusios kadencijos Seime buvo daugiau nei 100 parlamentarų, kurie buvo susipažinę ir palaikė metro idėją, tačiau iš valstiečių ir žaliųjų tokių yra vos septyni. J. Zykus sako, kad dabar iš viso apie 50 Seimo narių sudaro metropoliteno palaikymo grupę.

Jis jau kurį laiką kalba apie tai, kad yra užsienio investuotojų, susidomėjusių metropoliteno statyba Vilniuje. R. Zykus teigia, kad šį pavasarį buvo susitikęs su Valstiečių ir žaliųjų frakcijos pirmininku Ramūnu Karbauskiu ir pateikė jam pasiūlymą dėl metropoliteno statybos.

„Tame pasiūlyme susirašė 110 visuomenės veikėjų, pusė iš jų – profesoriai, keli akademikai, keli politikai, tokie kaip Aleksandras Abišala ar Gediminas Vagnorius, buvę Seimo nariai, ir tada, kai mes nunešėme R. Karbauskiui, tai jis paklausė, iš kur bus pinigai. Tada aš sukviečiau tų investuotojų atstovus Lietuvoje ir surašėme protokolą, kad toks Honkonge veikiantis fondas ieško, kur investuoti 10 mlrd. eurų, lenkų – pusę milijardo“, – kalbėjo R. Zykus ir pridūrė, kad politinio sprendimo laukia viena prancūzų įmonė bei vokiečių „Siemens“.

O Seimo narys V. Sinkevičius tokius investuotojus vertina nerimtai.

„Kai būna kažkoks investuotojas, visai kitaip viskas vyksta, įsitraukia „Investuok Lietuvoje“ ir pan. Įsivaizduokite, kad ateina „Siemens“ į Lietuvą ir sako: mes norime jums statyti metro. Ar jūs manote, kad R. Šimašius tą pačią minutę nepasirašytų su jais sutarties? Kviečiu realistiškai pažiūrėti į tai“, – skeptiškai apie projektą kalbėjo parlamentaras.

V. Sinkevičius taip pat teigia, kad šiuo metu projektas yra ekonomiškai negyvybingas ir, pagal preliminarius „Investuok Lietuvoje“ skaičiavimus, kelionės kainos būtų labai aukštos, o tai reiškia, kad norint, jog kaina išliktų patraukli keleiviams, Vilniaus savivaldybė būtų priversta padengti dalį kainos dotacijomis.

„Nėra nė vieno verslo, kuris labdara užsiiminėtų. Jeigu investuotojas stato grynai iš savo pinigų, jis norės, kad atsipirktų tas projektas. Visi nori, kad atsipirktų bent jau per 15–20 metų, niekas nestatys metro nemokamai ir nelauks, kad atsipirks per porą šimtų metų. Nebūna tokių investicijų“, – aiškino V. Sinkevičius. Jo manymu, Metropoliteno įgyvendinimo įstatymas nėra pagrindinis projekto stabdis.

Praeitų metų pavasarį „Metro sąjūdžio“ valdybos pirmininkas J. Zykus teigė, kad projektą reikėtų pradėti vystyti kuo greičiau, kol įmanoma gauti Europos Sąjungos fondo paramą. Jis pateikia pavyzdį, kad daugiau nei pusę Varšuvos, Madrido ir Atėnų metropolitenų kainos buvo finansuota būtent ES lėšomis.

Pagal „Metro sąjūdžio“ planą, pirmoji Vilniaus metropoliteno linija turėtų būti tiesiama iš sostinės centro į Pilaitę. Ji, anot J. Zykaus, kainuotų apie pusę milijardo eurų.

Pirmą kartą apie galimybę statyti metropoliteną Vilniuje užsiminta dar 8-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.