Šiandien plačiau pristatome pirmąsias pretendentes į garbingą titulą „Metų kaunietė 2012“.

Aldona Anastazija Valienė (76)

„Kauno dienos“ ir Lietuvos gydytojų sąjungos Kauno skyriaus organizuotame Nuoširdžiausio gydytojo konkurse šiemet triumfavusi A.A.Valienė teigė, kad gydytojo pareiga yra ne tik išmanyti profesinius dalykus, bet ir mylėti visus žmones.

„Jeigu myli, pacientui atrasi ir gerų žodžių, ir rasi laiko palaikyti jį už rankos, pažiūrėti į akis“, – kalbėjo medikė, dirbanti Natūralios medicinos centre.A.A.Valienė dar jaunystėje ne kartą įsitikino, kad dėmesys, geras žodis kartais gydo labiau nei vaistai.

„Kai dar dirbau Pažaislio psichiatrijos ligoninėje ir ligonius ištikdavo krizės, jie ateidavo tiesiog pasiguosti. Kad ir neprotingas mintis išsakydami jie pasijusdavo geriau – nė vieno nesu atstūmusi, visus išklausydavau, skirdavau dėmesio. Jie net laukdavo, kada prasidės mano budėjimas“, – prisiminė kaunietė.

Tai, kad nori būti medikė, ji suprato dar dirbdama psichiatrijos ligoninėje, kur buvo priimta vos sulaukusi 16 metų. Tuomet mokėsi vidurinėje mokykloje ir dirbo, nes reikėjo gelbėti gausią šeimą nuo bado.

„Ten dirbdama pamačiau, kad norint padėti kenčiančiam žmogui reikia labai daug žinių. Taip ir subrendo meilė medicinai“, – pasakojo gydytoja.

Aldona Ramutė Hansen (53)

„Negalvojau, kad galiu gauti tiek balsų. Labai džiaugiuosi, kad mane palaiko tiek daug žmonių. Bet kai pamačiau, su kokiomis moterimis tenka konkuruoti, pasijaučiau pilka pelytė. Man atrodo, kad kitos daugiau už mane nusipelniusios“, – kuklinosi aštuonių vaikų mama A.R.Hansen, randanti laiko, jėgų padėti ir kitiems emigrantams bei jų vaikams.

Iš Kauno ji išvyko prieš aštuonerius metus. Tuomet jauniausiai atžalai buvo septyneri.

„Lietuvoje buvo sunku pragyventi. Neturėjau kitos išeities“, – teigė A.R.Hansen, paklausta, kaip atsidūrė Norvegijoje. Iki emigracijos ji dirbo bendrabučio auklėtoja.

Dirbdama Norvegijoje įgijo du aukštojo mokslo diplomus. Vienas jų suteikė teisę dirbti su šizofrenija ir narkomanija sergančiais žmonėmis. Pastariesiems ji padėjo penkerius metus.

„Tai buvo sunkus, bet labai įdomus darbas. Vis dėlto mane visuomet traukė dirbti su vaikais“, – pasakojo kaunietė.

Pabaigusi pedagogikos studijas, A.R.Hansen ėmėsi mokytojo darbo: šiandien ji dėsto kalbas, istoriją, geografiją ir visuomenės mokslus.

Be visos kitos savo veiklos, lietuvė dar padeda ir norvegui kunigui ruošti lietuvių vaikus Pirmosios Komunijos sakramentui, su mokiniais rengia projektus apie Kauną ir Lietuvą.Iš kur semiasi energijos? Juk reikia pasirūpinti ir gausia šeima, daug jėgų reikalauja ir tiesioginis darbas, ir visuomeninė veikla.

„Mano tėtis labai padėdavo žmonėms, mama buvo labai gera. Jie abu buvo iš didelių šeimų, visi dažnai susirinkdavome. Prisimenu tas žiemas, kai vieni pas kitus važiuodavome rogėmis. Tas buvimas kartu, pagalba vienas kitam tikriausiai ir įkvepia imtis visų darbų. Be to, mane supa labai geri žmonės. Energijos ir iš jų daug gaunu“, – sakė A.R.Hansen.

Aldona Ruseckaitė (62)

„Jeigu laimėčiau, man tai būtų milžiniška staigmena, nes į šį titulą pretenduoja labai daug iškilių moterų. Daug jų yra nuveikusios labai svarių darbų, plačiai garsina Kauną“, – gyrė konkurentes Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė A.Ruseckaitė, šiais metais Maironio 150-ųjų gimimo metinių proga su meile ir pasiaukojimu populiarinusi tautos klasiko atminimą.

Be daugybės suorganizuotų renginių, ji įgyvendino ir poeto svajonę – įrengė mansardą Maironio namuose. Poetė ir rašytoja, aktyvi visuomenininkė džiaugėsi šiemet padidėjusiu dėmesiu apskritai literatūrai.

„Dėmesys padidėjo net keliolika kartų. Tai yra Maironio kūrybos ir viso muziejaus kolektyvo nuopelnas“, – sakė A.Ruseckaitė, apie didįjį poetą išleidusi vertingą, informatyvią ir subtilią knygą „Šešėlis JMM“ su Maironio gyvenimo meniniais biografiniais etiudais. Už šią knygą dėl puoselėjamos lietuvybės, tęsiamų gimtosios kalbos ir pilietiškumo tradicijų, A.Ruseckaitei šiemet skirta Bernardo Brazdžionio premija.

Kaunietė džiaugiasi, kad muziejus šiemet sulaukia ir pastebimai daugiau suaugusių lankytojų, kurie anksčiau užsukdavo daug rečiau. Mokinių ekskursijos atvyksta net ir šeštadieniais. Lankytojų tiek daug, kad jiems tenka registruotis iš anksto.Ar šis bumas nenuslops pasibaigus Maironio metams?

„Žmonių sumažės, bet ne iki praėjusių metų lygio. Dar daug norinčiųjų nespėjo pas mus apsilankyti“, – įsitikinusi A.Ruseckaitė.

Aušra Ručienė (50)

Žinoma advokatė ir Kauno miesto tarybos narė džiaugiasi, kad miesto moterys yra itin aktyvios, atkakliai siekia savo tikslų.

Toms moterims, kurios mano, kad joms gyvenime nesiseka, A.Ručienė pirmiausia patartų išsirinkti vieną sritį ir nesiblaškyti. „Reikia pasistatyti labai aukštą kalną, ant kurio šviestų laimės žiburys, ir po truputį kopti aukštyn. Susikoncentravusi, visas pastangas vienam tikslui skirianti moteris šiandien gali labai daug ką nuveikti, tik reikia labai norėti“, – teigė politikė.

Savo sėkmės receptu ji įvardijo tai, kad moka džiaugtis gyvenimu. „Niekada nereikia pasiduoti liūdnai nuotaikai, jos rodyti, bet stengtis padaryti visus numatytus darbus“, – patarė advokatė.

„Reikia suvokti, kad būna ir geresnių, ir blogesnių dienų. Jeigu šiandien kažkas labai nepasiseka, rytoj pasiseks kitas dalykas. Reikia gyvenimą priimti tokį, koks jis yra, ir juo džiaugtis. Jeigu neįmanoma pakeisti blogos situacijos, nereikia švaistyti jėgų savęs gailėjimuisi. Gailėkis šimtą metų – niekas nuo to nepasikeis. Reikia judėti pirmyn“, – kalbėjo A.Ručienė.

Deimantė Žebrauskaitė (29)

Kaune gimusi labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ vadovė, bendram tikslui sugebanti suburti ir įkvėpti didžiulį būrį savanorių, šio fondo sėkmės paslaptimi ji įvardijo ne savo asmenines savybes, o visuomenės palaikymą.

„Maisto bankas“ suklestėjo gerų žmonių pastangomis ir dideliu darbu. Bet kokių didelių darbų negali padaryti vienas žmogus. Jeigu organizacijoje yra matomas vienas žmogus, reikia žinoti, kad šalia jo bendram tikslui dirba labai daug žmonių", – kalbėjo D.Žebrauskaitė, kurios daugiau nei penkerius metus vadovaujama organizacija renka paramą maistu ir dalija ją nepasiturinčiais žmonėmis besirūpinančioms organizacijoms.

Ji pastebėjo, kad norint, jog organizacija veiktų sėkmingai, vadovui neužtenka dirbti aštuonias valandas per dieną. „Būna įvairiai, bet mažiau negu dešimt valandų dirbti nepavyksta. Bet kai darbas patinka, kai jis prasmingas, laiko neskaičiuoji“, – teigė D.Žebrauskaitė.

Vos įsijungus į „Maisto banko“ veiklą, jai teko dar didesnis darbo krūvis. „Teko atsisakyti draugų, asmeninio gyvenimo, nes neliko tam laiko“, – pasakojo organizacijos vadovė.

Daugiau sužinoti apie kitas pretendentes ir balsuoti už savo favoritę galite „Metų kaunietės“ konkursui skirtame interneto puslapyje. Į konkurso finalą pateks šešios nominantės. Balsavimas vyksta iki sausio 5 d. 18 val.

„Metų kaunietės” finalinis renginys vyks 2013 m. vasario 9 d. Kauno „Žalgirio“ arenos amfiteatre.