Per sausį ir vasarį į Kauno biudžetą nesurinkta 23 mln. litų. Valdžia nežino, iš kur reikės gauti trūkstamų milijonų. Dar nuo pernai velkasi ir 40 mln. litų skola.

Prognozės nėra džiuginančios

"Kol kas dar nėra labai riesta, nes metų pradžia. Visi rimti reikalai prasidės vasarą. Laukia persitvarkymai, "perestroika", o ką čia kitaip padarysi", – paklaustas apie miesto finansinę situaciją samprotavo savivaldybės Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius. Valdininkas užsiminė, kad neišvengiamai reikės pertvarkyti išsiplėtusį įstaigų tinklą.

Nuo gegužės pirmosios administracijos aparatas sumažės 40 etatų. Tai leis sutaupyti apie 120 tūkst. litų per mėnesį. "Valdymo išlaidas stengiamės mažinti, tačiau to efektyviai nesimato. Sutaupome tūkstančiais, o reikia milijonų", – prisipažino miesto meras Andrius Kupčinskas.

Iš kur gauti trūkstamų milijonų, atsakymo nežino ir jis. Nepaisant to, meras mano, kad dėliojant biudžeto eilutes padaryta viskas, kas įmanoma. "Laikėmės Finansų ministerijos rekomendacijų. Jei oda nulupta, belieka apipjaustyti raumenis", – palygino A.Kupčinskas. Anot jo, miesto biudžetą neišvengiamai reikės perskirstyti gegužę.

Nusitaikė į viešąjį transportą

Kaip vieną galimybių taupyti A.Kupčinskas pirmiausia įvardijo miesto viešąjį transportą. "Kompensacijų ir subsidijų transportui reikia dešimtimis milijonų", – sakė miesto vadovas.

Tvirtinant biudžetą prabilta, kad teks panaikinti dalį maršrutų, keisti viešojo transporto grafikus. Nuo balandžio kai kurie autobusai ir troleibusai trumpins savo maršrutus ir darbo laiką. Apsispręsta atsisakyti naktinių troleibusų reisų, nes jais važinėja vos vienas kitas keleivis. Užsimenama, kad gali brangti ir transporto bilietai.

A.Kupčinsko teigimu, bus peržiūrėtos Komunalinio ūkio skyriaus išlaidos ir paslaugų įkainiai. Jis neabejoja, kad keleriems metams sudarius sutartis, įkainiai nėra palankūs savivaldybei. "Pernai buvo vieni įkainiai, šiemet – jau kiti. Konkursai rodo, kad čia galime išlošti", – vylėsi meras. Anot jo, artimiausiu metu bus peržiūrimi medžių genėjimo, žaliųjų plotų šienavimo, gatvių asfaltavimo įkainiai.

Miesto valdžia žada, kad visi projektai, finansuojami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir toliau bus įgyvendinami.

Išlaidos viršija pajamas

Miesto vadovai prisipažįsta, kad šių metų biudžetą slegia pernykštės skolos, kurias planuota padengti iš Privatizavimo fondo. Sustojus privatizavimo procesams, fondas beveik tuščias. Už atliktus darbus savivaldybė pernai liko skolinga daugiau kaip 40 mln. litų. "Likviduodami įsiskolinimus, išlaidų turime daugiau negu pajamų", – konstatavo savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas.

Jis patvirtino, kad neskubama skelbti viešųjų pirkimų konkursų. "Be Finansų ir biudžeto pirmininkės parašo ir suderinimo konkursai neskelbiami", – sakė V.Gudėnas.

Savivaldybė suka galvą, ką daryti su Vienybės aikštės koncesijos konkursu. Kol kas savo eilės laukia ir Eismo valdymo sistema, kurią mieste planuota įdiegti už 57 mln. litų. Paskelbtas konkursas tik antrojo tilto į Nemuno salą statybos darbams atlikti.

Neskubama įvardyti, kokių dar darbų bus atsisakyta dėl lėšų trūkumo. "Oras gerėja. Gatves reikia lopyti, niekur nuo to nesidėsime", – žadėjo V.Gudėnas.