„Romų bendruomenė yra puoselėjanti savo vertybes ir tradicijas ir tuo pačiu atvira visiems, siekianti stiprinti tautinių bendruomenių kultūrinius ryšius, stiprinti lietuvių bei romų kultūrinį bendradarbiavimą. Šiuolaikiniame pasaulyje dažnai ryškūs kultūrų skirtumai neleidžia pažinti kitų kultūrų, neskatina bendruomeniškumo, sąlygoja atskirtį“, - sako Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas ir romų ansamblio „Sare Roma“ vadovas Ištvanas Kvikas.

Siekiant laužyti nusistovėjusius stereotipus apie romus, šiemet rengiamas ne tik oficialus minėjimas Seime, bet ir didžiulis renginys pačiame Vilniaus centre - romų festivalis „Gypsy fest 2019“, kuris vyks balandžio 14 d.

Visai neseniai Vilniaus viešosiose erdvėse pasirodė didžiuliai plakatai, iš kurių žvelgia neįprastai atrodantis I. Kvikas. Jo atvaizdas padalytas pusiau, o viena kūno dalis permatoma it rentgenu. Plakatus puošia „Gypsy fest“ festivalio šūkis „Romas ne džinas“.

I. Kvikas paaiškina, kad taip siekiama atspindėti socialinę festivalio misiją - kovoti su diskriminacija. „Romų bendruomenė nuolat susiduria su išankstine neigiama nuomone, atstūmimu, tad šiuo projektu siekiama naujo požiūrio į tautų bendruomeniškumą bei kultūrų dialogą. Laikas išsklaidyti mitus bei stereotipus apie mus, romus. Mes esame tokie patys, štai, žiūrėkite kiaurai - mes iš tokių pačių kaulų“, - šypsosi I. Kvikas.

Lietuvos romų dienos renginiai prasidėjo konferencija Seime balandžio 5-ąją. Tai oficiali dalis - kvietimas atsigręžti į romų problemas Lietuvoje bei Europoje. Renginyje dalyvavo Lietuvos romų atstovai, politikai, tautinių mažumų atstovai.

2011 m. duomenimis, Lietuvoje gyveno 2 115 romų. Vilniuje gyvena apie trečdalį Lietuvos romų, dauguma - sostinės Kirtimų mikrorajone, kuris yra didžiausia koncentruotai romų gyvenama vieta Baltijos šalyse.

Romai į Lietuvą atvyko apie XV a. vidurį. Jų imigraciją paskatino XV-XVII a. Europoje vykę romų persekiojimai, laisves varžantys įstatymai. Lietuvoje romai turėjo teisę laisvai keltis iš vietos į vietą, galėjo turėti savivaldą. 1918-1940 m. romai buvo visateisiai Lietuvos piliečiai. Nacių okupacijos metu nužudyta apie 500 romų, arba kas trečias Lietuvos romas. Priverstiniams darbams deportuota apie 1000 romų. Pokariu Lietuvos romų gyvenimą labiausiai paveikė 1956 m. Sovietų sąjungos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsakas, įtvirtinęs prievartinę sedentarizaciją (ilgalaikis klajokliškų genčių, bendruomenių įkurdinimas konkrečioje vietoje, pamažu pritaikant prie vietinių gyventojų gyvenimo būdo).

Kokybiniai pokyčiai romų gyvenime įvyko atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Pirmoji romų organizacija - Lietuvos čigonų bendrija - susikūrė 1992 metais.

Šiuo metu veikia 8 romų organizacijos: Lietuvos čigonų bendrija „Čigonų laužas“ ir jos Šalčininkų rajono skyrius, Romų integracijos namai, VšĮ „Sare Roma“, Romų integracijos centras, Vilniaus čigonų bendrija, VšĮ „Romane Women“ ir Lietuvos romų bendruomenė. Organizacijos rūpinasi romų bendruomenės socialiniais ir kultūriniais poreikiais, palaiko ryšius su kitų šalių romų organizacijomis, vykdo tarptautinius projektus ar dalyvauja juose.

Nuo 2014 m. Romų visuomenės centras koordinuoja Europos Tarybos ir Europos Komisijos programos ROMED įgyvendinimą Lietuvoje - rengiami romų tautybės mediatoriai, galintys tarpininkauti tarp romų bendruomenės ir valstybės institucijų.

Romų visuomenės centras yra aktyvus Žmogaus teisių koalicijos narys, dalyvauja tarptautiniame judėjime „Youth in Action“, yra Europos tinklo prieš rasizmą (ENAR) narys.

Romų muzikinę kūrybą populiarina Vilniaus rajone, Panevėžyje, Kaune susibūrę romų muzikiniai ir šokių kolektyvai. Nuo 2000 m. rengiami romų integracijos į Lietuvos visuomenę veiksmų planai, kurių priemones, skirtas skatinti integraciją į švietimo sistemą, didinti sveikatos paslaugų prieinamumą, skatinti užimtumą, moterų įgalinimą, romų kultūros ir tradicijų puoselėjimą, tarpkultūrinį dialogą, vykdo skirtingos šalies institucijos.