Tuo metu vadinamosios naujosios ligoninės pastatus, kurie nėra saugomų objektų sąraše, ir sklypą siūloma parduoti viešame aukcione.

Numatyta, kad 4,2 tūkst. kv. metrų ploto komplekso dalis būtų perduota edukacinėms reikmėms – jas galėtų perimti operatorius, o jei jo nepavyks surasti, ruošiantis likusių 14,5 tūkst. kv. metrų kalėjimo pastatų ilgalaikei nuomai, kartu konkurso būdu būtų išnuomota ir ši mažesnioji komplekso dalis. 

Finansų ministerijos teigimu, šis Turto banko pasiūlytas variantas „geriausia atliepia daugiakultūrės visuomenės poreikius, pastatų panaudojimo daugiafunkciškumą ir sudaro sąlygas užtikrinti istorinės atminties įprasminimą“.

Vyriausybei teikiamame projekte pažymima, kad pasirinktam scenarijui įgyvendinti reikės 10,9 mln. eurų investicijų, tačiau dalį šių lėšų turėtų padengti planuojamos 6 mln. eurų pajamos pardavus ligoninės pastatus.

Dėl tolesnių veiksmų Vyriausybė turėtų spręsti kitą savaitę.

Kaliniai iš Lukiškių kalėjimo iškelti maždaug prieš metus. Pastatų kompleksas yra įsikūręs netoli valstybės institucijų, tokių kaip Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Finansų ir Užsienio reikalų ministerijos, Seimas.

Politikai yra svarstę variantus patalpas atiduoti Vilniaus miesto savivaldybei ar Turto bankui, kad šis galėtų jas parduoti ar nuomoti privačiam verslui.

Lukiškių kalėjimo kompleksą sudaro šeši pastatai:  Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė, administracinės patalpos, gamybinis patalpos, kalėjimas, kalėjimas-ligoninė, tvora su kontroliniu perėjimo postu. Jam taip pat priskiriamas šalia esantis buvusios kalinių ligoninės sklypas su pastatais.