Ministras: pokyčiai dėl kalbos reikalavimų užsieniečiams ruošiami, tačiau Vilnius yra išskirtinis

„Šiandien mes dirbam ta linkme ir tikrai numatom naujų pokyčių, kada būtina kalbėt žmogui (lietuvių kalba – BNS)“, – žurnalistams ketvirtadienį Jonavoje sakė ministras.

„Galbūt ne dveji metai, ne treji metai, bet jeigu žmogus turi ilgalaikę gyvenimo perspektyvą ir save mato Lietuvoje, tai tikrai manom, kad penkerius metus, jeigu jis gyvena Lietuvoje iš aštuonerių metų, tikrai turėtų jau kalbėti ir valdyti mūsų valstybinę kalbą“, – teigė jis.

Vladislavas Kondratovičius / P. Peleckio / BNS nuotr.

Taip jis kalbėjo Vilniaus merui Valdui Benkunskui ketvirtadienį pateikus siūlymą, jog trejiems metams po pirmo laikino leidimo išdavimo jis nebūtų pratęsiamas žmonėms, kurių „lietuvių kalbos lygis yra nulinis“.

Pasak miesto mero, didžiausia problema, jog laikinųjų leidimų pagrindu šalyje gyvenantiems užsieniečiams nėra sudaromos teisinės paskatos mokytis lietuvių kalbos. Jis tikino dėl šio siūlymo jau kreipęsis į vidaus reikalų ministrą, ragindamas inicijuoti atitinkamus pakeitimus Seime.

Savivaldybės duomenimis, sostinėje gyvena 76 tūkst. užsieniečių, iš jų 61 tūkst. yra ne ES piliečiai.

V. Kondratovičius akcentavo, kad Vilnius išsiskiria iš kitų miestų, tokių kaip, pavyzdžiui, Šiauliai, kur laukiama atvykstančių darbuotojų.

„Vilnius yra sostinė, kur siekia ir ieško savęs ne tik užsienio gyventojai, kurie atvažiuoja legaliai į Lietuvą šiandien (...) bet ir Lietuvos gyventojai“, – teigė politikas.

„Jeigu aš šiandien padaryčiau Vilniaus mieste apklausą, ar pakanka parkavimo aikštelių automobiliams, greičiausiai irgi sulaukčiau 95 proc. atsiliepimų, kad nepakanka“, – sakė jis.

Ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad antri metai iš eilės į šalį su leidimais atvykstančių užsieniečių skaičius neauga, „yra tikrai kontroliuojamas ir subalansuotas pagal poreikius“.

BNS rašė, kad Seimas dar rugsėjo pabaigoje ėmėsi svarstyti V. Benkunsko partijos kolegos, konservatorių lyderio Lauryno Kasčiūno inicijuotų pataisų, kuriomis siūloma griežtinti migracijos politiką, stiprinant užsieniečių kalbinę integraciją ir įvedant naujus apribojimus.

Pakeitimuose, be kita ko, norima įtvirtinti reikalavimą išmokti lietuvių kalbą užsieniečiams, pragyvenusiems šalyje penkerius metus ir norintiems prasitęsti leidimą laikinai gyventi.

„Girdžiu, kad išvis norima padaryti, kad atvykstantis dirbti į Lietuvą lietuviškai kalbėtų, na, čia nenatūralu, – kalbėjo V. Kondratovičius. – Paslaugų sektoriuje, kur turi būti teikiama paslauga ir būtų naudojama valstybinė mūsų kalba, lietuviškai turi kalbėti, ten nekyla klausimų, ten jau žmonės atvažiavę turėtų tai daryti. Bet kituose sektoriuose, ypač nemažai šiandien mes turim laikiną prieglobstį ukrainiečių, (...) jie greičiausiai net ir po keturių metų karo, jeigu sieja savo ateitį su Ukraina, jie greičiausiai mokės tiek, kiek jiems reikalinga šiandien gyvenant Lietuvoje.“

Migracijos politikos pakeitimus yra pasiūlęs ir prezidentas Gitanas Nausėda. Pagal juos laikinojo darbo leidimai imigrantams būtų išduodami greičiau ir prioriteto tvarka, daugiausia dviejų metų laikotarpiui.

Migracijos departamento kovo 1-osios duomenimis, Lietuvoje laikinus leidimus gyventi turėjo 189 tūkst. užsieniečių.