Vyriausybė pagaliau susirūpino teismo medicinos ekspertų darbo sąlygomis ir tvarka.

Trūko laisvų vietų

Po kelis mėnesius ir net ištisus metus laikyti mirusiųjų kūnai Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto (TMI) Kauno skyriuje, vadinamame morgu, pagaliau palaidoti. Teismo medicinos ekspertams atslūgo nerimas, kad padidėjus mirtingumui nebebus kur dėti mirusiųjų: dar visai neseniai iš dvidešimties vietų morgo šaldytuvuose laisvos būdavo tik dvi trys.

Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto nariai pripažino, kad būtina mažinti teismo medicinos ekspertų darbo krūvius ir keisti esamą neracionalią tvarką.

„Anksčiau per mėnesį gaudavome vieną ar du prašymus palaidoti neatpažintus mirusiuosius, o štai pastarąjį mėnesį jau palaidota penkiolika. Tiek daug žmonių per mėnesį retai kada laidojam“, – teigė Kauno savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus Miesto tvarkos priežiūros poskyrio vyriausioji specialistė Stanislava Stasiūnienė.

Po to, kai „Kauno diena“ parašė apie kritišką situaciją Kauno morge, Generalinis prokuroras Algimantas Valantinas išleido įsakymą, kuriuo ilgai gyvavusi tvarka neatpažintus mirusiųjų kūnus laikyti morge, kol prokurorai baigs ilgai trunkančius tyrimus ir duos leidimus mirusiuosius palaidoti, pakeista.

Nuo šiol bus privaloma tirti tik nepilnamečių ir nenustatytų asmenų mirties priežastis, savižudybių bei nelaimingų atsitikimų atvejus. Nenustačius, kad galėjo būti padarytas nusikaltimas, ir nesant smurtinės mirties požymių tyrimai nebus atliekami.

Morguose viešpatavo chaosas

Kauno teismo medicinos ekspertai skundėsi, kad morge darbo sąlygos tapo nežmoniškos, nes neatpažintų mirusių žmonių kūnai būdavo laikomi tol, kol prokuratūra duodavo leidimą juos laidoti. Esą seniau tokia problema neegzistavo, tačiau po skandalo, kai prieš 9-erius metus nužudyto kunigo Ričardo Mikutavičiaus kūnas buvo palaidotas kaip neatpažintas, teisėsaugininkai sugriežtino leidimų laidoti neatpažintus mirusiuosius išdavimo tvarką.

Generalinė prokuratūra atšaukė iki šiol egzistavusią tvarką, tačiau Kauno teisėsaugininkai nelinkę pripažinti, kad ši problema iš viso kada nors egzistavo, ir vadino ją išpūsta, esą mirusiųjų laidojimo niekas nestabdė, o jei palaikai nebuvo laidojami, tai yra tik teismo medicinos ekspertų kaltė.

Tačiau TMI Kauno skyriaus laikinai einantis vedėjo pareigas Žydrūnas Mėgelaitis neigė, kad morgo darbuotojai dirbo aplaidžiai. Esą problema pradėta spręsti tik tuomet, kai TMI direktorius Alvydas Rimantas Pauliukevičius šią problemą aptarė su Generalinės prokuratūros atstovais. Po šio susitikimo Kauno apylinkės prokuratūra davė leidimus laidoti.

Palaiko ekspertus

Į teismo medicinos ekspertų pusę stojo Kauno savivaldybės Komunalinio ūkio skyrius, atsakingas už neatpažintų žmonių palaikų laidojimą. Skyriaus pateikta informacija meta šešėlį ne ekspertams - esą jie užmiršdavo palaidoti mirusiuosius, o teisėsaugininkams.

„Teismo medicinos ekspertų prašymai palaidoti trylika mirusiųjų prokuratūros patenkinti per dvi savaites. Kūnai morge laikomi tol, kol negaunamas policijos ir prokuratūros leidimas juos palaidoti. Būna, kad morge palaikai išbūna metus ar pusmetį. Dabar turime prašymą palaidoti žmogų, mirusį dar praėjusiais metais“, - tvirtino S. Stasiūnienė.

Darbo krūvis mažės

Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas konstatavo, kad Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto (TMI) pagrindiniuose skyriuose netinkamos darbo sąlygos, maži ekspertų ir kitų darbuotojų atlyginimai, stinga modernios įrangos.

Premjeras Gediminas Kirkilas pabrėžė, kad rengiant 2008 m. valstybės biudžeto projektą Vyriausybė skirs lėšų Teismo medicinos instituto darbuotojų atlyginimams didinti. Rengiant Valstybės investicijų 2008-2010 m. programos projektą, bus numatyta lėšų TMI padalinių patalpoms rekonstruoti ir remontuoti bei medicinos technikai įsigyti.

Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto nariai pripažino, kad būtina mažinti teismo medicinos ekspertų darbo krūvius ir keisti neracionalią tvarką. Nustatyta, kad nesmurtinių mirčių tyrimai sudaro 56 proc. visų TMI atliekamų tyrimų, nes nemažai žmonių kreipiasi dėl mirties liudijimo išdavimo. Siūloma nustatyti, kad medicininį mirties liudijimą teismo medicinos gydytojas išduoda tik smurtinių mirčių atvejais ar esant smurtinės mirties požymiams.