Mokesčių inspektoriai rado būdą, kaip iš vadinamųjų feniksų atgauti pinigus, kuriuos valstybei liko skolingos galbūt sąmoningai į bankrotą nuvarytos įmonės.

Bandė nusukti milijoną

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (AVMI) pradėjo taikyti naują praktiką – pričiupti "feniksai" privalo sumokėti mokesčius, kuriuos valstybei liko skolingos bankrutavusios įmonės, iš kurių pelenų ir pakilo naujosios.

Kaip portalui 1diena.lt teigė laikinasis Vilniaus AVMI viršininko pavaduotojas Marius Žemgulis, mokesčių inspektoriai nustatė vieną valymo paslaugas sostinėje teikiančią įmonę, kuriai pritaikyta naujoji tvarka.

"Atlikus mokesčių patikrinimą nustatyta, kad šią naują įmonę įsteigė asmenys, kurie jau anksčiau valdė kitą įmonę, teikusią tokio paties pobūdžio paslaugas. Vėliau senosios įmonės veikla buvo nutraukta, vadovų iniciatyva pradėtas bankroto procesas, susikaupusi daugiau kaip 1 mln. litų įvairių mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų nepriemoka", – kalbėjo M.Žemgulis.

Pasak jo, bankrutavus pirmajai įmonei, jos turtas, darbuotojai, įranga ir klientai buvo tvarkingai paskirstyti kitoms tų pačių savininkų bendrovėms. Joms atiteko viskas, žinoma, išskyrus bankrutavusios įmonės skolas.

Pasitelkus naują mokesčių skolų išieškojimo mechanizmą, visa milijono litų mokesčių nepriemoka perkelta ant "fenikso" pečių.

Tyčinis bankrotas – akivaizdus

"Pagal šį principą įvertinus tiek bankrutuojančios bendrovės, tiek visų šių naujai įsteigtų bendrovių veiklą, padaryta išvada, kad bendrovės įsteigtos siekiant perkelti senosios įmonės verslo pajamas kitam ūkio subjektui, kad mokesčių administratorius nebeturėtų galimybės išieškoti susikaupusią mokesčių nepriemoką. Todėl vienai iš naujai įsteigtų bendrovių – būtent pajamas surenkančiai įmonei – per patikrinimą perkelta prievolė sumokėti visą bankrutuojančios įmonės daugiau kaip 1 mln. litų mokesčių nepriemoką.

Surinktų įrodymų visuma leido padaryti išvadą, kad ši įmonė faktiškai tęsia senosios įmonės veiklą: atlieka paslaugas tiems patiems klientams tomis pačiomis kainomis, tomis pačiomis sutarčių sąlygomis kaip ir bankrutuojanti įmonė, senosios įmonės sutartys su klientais nutrauktos jos iniciatyva, toliau paslaugas atlieka tie patys darbuotojai, naujai bendrovei vadovauja su senąja įmone susiję asmenys.

Nauja įmonė gauna beveik tokio paties dydžio pajamas, kokias gaudavo senoji prieš nutraukdama veiklą", – "fenikso" veiklos požymius vardijo vienas Vilniaus AVMI vadovų.

Pašnekovas pridūrė, kad tuo metu bankrutuojanti įmonė iki bankroto bylos iškėlimo dienos nesiėmė jokių priemonių mokesčių nepriemokai sumokėti, netgi priešingai – siekė dar labiau pagilinti įmonės finansines problemas ir išvengti vykdyti įsipareigojimus įmonės kreditoriams.

Sąžiningiems bijoti nereikia

M.Žemgulio teigimu, toks mechanizmas, kai bankrutavusios įmonės nesumokėti mokesčiai perkeliami ant naujos bendrovės pečių, taikomas tik tokiais atvejais, kai mokesčių inspektoriai surenka tvirtų tyčinio bankroto įrodymų. Taip nutiko ir su jau minėta Vilniaus įmone.

"Šis metodas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai surenkama užtektinai įrodymų dėl tyčinių veiksmų ir nustatoma, kad toliau sėkmingai verslas plėtojamas naujoje įmonėje "fenikse", – pabrėžė pašnekovas.

Laikinasis Vilniaus AVMI viršininko pavaduotojas tikino, kad verslininkams, patyrusiems bankrotą ir bandantiems sąžiningai kurti naują verslą, niekas negresia. "Labai dažnai nustatoma, kad naujoje bendrovėje verslas perpus ar net daugiau sumažėjęs, klientai neatsiskaito ir nauja įmonė patenka į dar blogesnę padėtį nei senoji. Tokiais atvejais šio metodo netaikysime", – ramino M.Žemgulis.

"Feniksų" uodegos kainuoja 25 milijonus

25 mln. litų – tiek mokesčių valstybei skolingos liko bankrutuojančios Vilniaus apskrities įmonės, kurios, kaip įtaria Vilniaus AVMI, galėjo atgimti "feniksais".

Per pirmą šių metų pusmetį Vilniaus AVMI nustatė 209 įmones, kurių veikloje yra verslo perkėlimo ar perėmimo požymių.

Iki šiol, netaikant naujos mokesčių skolų perkėlimo "feniksams" tvarkos, per mokesčių patikrinimus įmonėms, perėmusioms verslą, apskaičiuota 7,6 mln. litų mokesčių. Atliekant mokesčių tyrimus dalis įmonių pačios patikslino deklaracijas ir deklaravo 800 tūkst. litų didesnes mokėtinas mokesčių sumas.