Subūrė alumnus

Jau kelinti metai velykiniu laikotarpiu Senvagės gimnazijoje organizuojamas Senvagės bendruomenės futbolo turnyras. Jo tikslas – populiarinti futbolą tarp buvusių gimnazijos mokinių, reklamuoti ir garsinti gimnazijos vardą įtraukiant kuo daugiau sportuojančiųjų.

Vienas pagrindinių sportinių renginių mokykloje organizatorių – jau 33 metus čia dirbantis kūno kultūros mokytojas Mindaugas Urbanavičius, pernai Mokytojų dienos proga Vilniaus rotušėje apdovanotas kaip vienas iš dešimties labiausiai nusipelniusių sostinės mokytojų.

Mokytojas ne tik ugdo jaunimą, moko sveikos gyvensenos, bet ir nenuilsdamas organizuoja sporto turnyrus, skatina burtis gimnazijos bendruomenę, telkia Senvagės alumnus. Mokytojas įsitikinęs, kad smagiausias būdas susitikti su senais mokyklos laikų draugais – pasigalynėti sporto aikštėje.

"Sporto renginių mokykloje tikrai netrūksta, – "Vilniaus dienai" teigė M.Urbanavičius. – Kasmet rengiame kalėdinį krepšinio turnyrą, į kurį susirenka 8–10 krepšinio mėgėjų komandų. Organizuojame kasmetinį velykinį bendruomenės futbolo turnyrą – buvę mokiniai, dabar jau suaugę vyrai, tikrai noriai jame dalyvauja. Rugsėjį Senvagės stadione vyksta varžybos Vilniaus mero futbolo taurei laimėti, į kurį dalyvius kviečia ir savivaldybės Sporto skyrius, ir Žalgirio futbolo akademija. Ir mūsų – Senvagės bendruomenės – komanda dalyvauja šiose varžybose. Būtent velykinio turnyro metu ir išsiaiškiname komandą nugalėtoją, kurią deleguojame į Mero taurės turnyrą. Tad pavasarį vykstančios varžybos – lyg ir atrankinis turnyras išaiškinant komandą, kuri atstovaus Senvagės gimnazijai rugsėjį vyksiančiame Mero taurės futbolo turnyre."

Vyriausia velykiniame futbolo turnyre dalyvaujanti komanda – "13-oji laida", į kurią susibūrė vyrai, baigę Senvagės gimnaziją – tuo metu dar 44-ąją vidurinę mokyklą – prieš 30 metų. Šiemet Senvagės gimnaziją jau baigs 43-ioji laida.

Sportas – tradicija

Senvagės gimnazija nuo seno turėjo tvirtas sporto tradicijas – čia sporto klasėse užaugo nemažai Lietuvoje garsių sportininkų. Buvo futbolo klasė, kurią lankė futbolininkai Edgaras Jankauskas, Tomas Žvirgždauskas, Tomas Ražanauskas, Gintaras Staučė, Mindaugas Malinauskas ir kiti. Turėjo mokykla ir rankinio klasę – čia mokėsi užsienio ir Lietuvos rankinio klubuose žaidę Donatas Žebelis, Marija Gedroit, Viktorija Gedroit, Sandra Makarevičiūtė. Buvusių mokyklos auklėtinių garbės lentoje gausu ir kitų garsių sportininkų pavardžių.

Deja, keičiantis sportą reglamentuojantiems įstatymams, vykstant įvairioms reorganizacijoms, tradicija burti mokykloje sporto klases išnyko.

Ieškome įvairiausių būdų, kaip padaryti, kad tas mokslas vaikams būtų kuo įdomesnis.

Vis dėlto dėmesio kūno kultūrai ir sportui mokykloje skiriama daug. Ir nemenką vaidmenį čia vaidina kūno kultūros mokytojų požiūris į vaikų sportą.

"Visa Europa siekia, kad kūno kultūros pamokų skaičius mokyklose didėtų. Kai kurių Europos šalių mokyklose būna po 3–5 kūno kultūros pamokas per savaitę, kai kur – net kiekvieną dieną. Ir Lietuva eina link to – kūno kultūros pamokų skaičius palaipsniui turės didėti, – sakė M.Urbanavičius. – Mokyklos tikslas nėra ruošti aukšto meistriškumo sportininkų. Mes tiesiog supažindiname vaikus su įvairiomis sporto šakomis, pratiname prie judėjimo, stengiamės, kad jie smagiai ir aktyviai praleistų laiką. Juk šiandien vaikai daug laiko praleidžia prie kompiuterių, tad tampa fiziškai silpnesni. Kai vaikas sportuoja, juda, dirba ne tik raumenys, bet ir širdis, aktyvėja kraujotaka, taip pat ir smegenų. Tad net kalbos nėra – kūno kultūros pamokų skaičių reikia didinti. Problema tik, kad mokyklos negauna pakankamo finansavimo, o ir tinkamas sąlygas vaikams sportuoti ne visos turi."

Iniciatyva pasiteisino

Senvagės gimnazijos direktorė Ana Staniukėnienė, dirbanti čia 14 metų, džiaugiasi mokykloje gyvomis sporto tradicijomis. Anot jos, kurį laiką apmiręs sportinis gyvenimas čia vėl atgijo, kai 2015 m. rugsėjį buvo oficialiai atidarytas Vilniaus Senvagės gimnazijos futbolo stadionas su dirbtine danga.

"Smagu matyti susirenkančius pažaisti vyrus, ateinančius jau su savo vaikais. Malonu matyti jų veidus. Juk tai – buvę mūsų mokyklos auklėtiniai. Tai toks bendruomenės susibūrimas, kad mokykla būtų ne vien mokykla", – sakė gimnazijos direktorė.

Stadiono atnaujinimas, anot jos, buvo gimnazijos iniciatyva. Tačiau pinigų mokykla tam neturėjo, tad ketverius metus gimnazijos vadovybė rašė raštus, vaikščiojo į Vilniaus savivaldybę, Vyriausybę, įrodinėjo, kad stadionas tikrai reikalingas, kad vaikai neturi murkdytis balose, kurios čia buvusiame stadione atsirasdavo palijus net menkiausiam lietučiui. Vaikščiojo, kol buvo išgirsti ir suprasti.

Vėliau prie idėjos įgyvendinimo prisidėjo Vilniaus futbolo klubas "Žalgiris", futbolo akademija "Žalgirietis", kitos akademijos, sporto bendruomenė. Stadiono atnaujinimas kainavo beveik 997 tūkst. eurų.

Dabar šiame stadione sportuoja Senvagės gimnazijos ir Vilniaus licėjaus mokiniai, treniruojasi "Žalgirio akademijos" auklėtiniai, "Žalgirio" komanda, vyksta įvairios rungtynės – atvyksta futbolininkai ne tik iš kitų miestų, bet ir iš kitų šalių.

"Senvagės stadionas visų pirma skirtas vaikams. Ir man patinka, kad mokykla ir jos teritorija gyva ne tik pamokų metu, bet ir vakarais, savaitgaliais", – sakė A.Staniukėnienė.

Šiemet pagal projektą prie futbolo stadiono įrengtos dvi krepšinio aikštelės, dar liko įrengti bėgimo takus, bet darbus vis pristabdo lėšų trūkumas.

Stengiasi duoti viską

Lėšų trūksta ne tik visiškai įrengti stadiono teritoriją. Jų pritrūko ir mokyklos renovacijai – 2015 m. pradėta mokyklos renovacija taip ir liko nebaigta, trys sienos nerenovuotos, nes nėra lėšų. Pinigus, kuriuos gauna už stadiono nuomą, gimnazija investuoja į remonto darbus mokyklos viduje.

"Aš kiekvienais metais kreipiuosi į savivaldybę, kad pabaigtų renovaciją. Liko trys sienos nerenovuotos ir viduje šiek tiek. Tada pritrūko pinigų, taip ketvirtus metus ir stovi viskas. Kitąmet baigsis mano direktoriavimo kadencija – labai norėčiau tikėti, kad iki to laiko daugumą darbų pavyks pabaigti", – sakė A.Staniukėnienė.

Ji džiaugiasi, kad pernai Senvagės gimnazija pagaliau gavo ilgosios gimnazijos statusą, tad šiemet mokymo įstaigoje po ilgos pertraukos vėl surinktos pirmosios klasės, grįžo kadaise turėjusios iš jos į kitas mokyklas išeiti puikios specialistės – dvi pradinių klasių mokytojos, kitąmet planuoja grįžti dar dvi.

"Mes dirbame pagal geros mokyklos koncepciją, stengiamės pagal gebėjimus duoti viską, kas įmanoma, kiekvienam vaikui, – sakė A.Staniukėnienė. – Ieškome įvairiausių būdų, kaip padaryti, kad tas mokslas vaikams būtų kuo įdomesnis. Dalyvaujame ekologijos ir aplinkosaugos projekte, sugalvojome įsirengti ekologinį daržą, sodą, kad vaikai matytų, kaip kas auga, patys sėtų, sodintų, prižiūrėtų. Dirbame su Vilniaus Gedimino technikos universitetu ir Vilniaus universitetu – vaikai kartu atlieka įvairius tyrimus, lanko ten fizikos pamokas. Esame pilietiškiausia mokykla – net vėliavą iš Gedimino bokšto už tai esame gavę. Pas mus vyksta daug šventinių renginių, tačiau nedarome jų parodomųjų – jie skirti bendruomenei. Net vaikai tą pajuto, tad patys nori dalyvauti, organizuoti. Kviečiamės tėvelius, senelius, tėvelius, o mūsų nuoširdumas bendruomenę patraukia."