Miesto vadovai vakar nutarė nuo penktadienio išjungti šildymą mokyklose, o po savaitės – kitose įstaigose. Pagrindinė priežastis – nėra pinigų apmokėti šildymo sąskaitoms bei kompensacijoms.

Biudžete veriasi skylės

Kauno meras Andrius Kupčinskas vakar per rytinį susirinkimą pranešė apie tragišką finansinę miesto padėtį ir kaip vieną galimų skylių kamšymo būdų nurodė ankstesnę šildymo sezono pabaigą.

"Situacija yra tragiška. Anksčiau į miesto biudžetą kasdien įplaukdavo po kelis šimtus tūkstančių litų, dabar – vos kelios dešimtys tūkstančių, – konstatavo meras. – Neturime iš ko mokėti kompensacijų už šildymą, reikia kažką daryti."

A.Kupčinskas pasiūlė nuo penktadienio nebešildyti Kauno mokyklų, o po savaitės nutraukti šildymą ir kitose įstaigose. Be to, siūloma nuo balandžio 10 d. baigti šildymo sezoną visame mieste.

"Nuo penktadienio moksleiviai išeina Velykų atostogų, galėtume sutaupyti nešildydami pustuščių patalpų", – aiškino A.Kupčinskas.

Paprastai šildymo sezono pabaiga skelbiama, kai vidutinė paros lauko oro temperatūra tris paras iš eilės būna aukštesnė kaip 10 laipsnių šilumos.

Duomenis apie vidutinę paros lauko oro temperatūrą pateikia Hidrometeorologijos tarnybos Kauno metrologijos stotis.

Atostogaus ne visi

Visos bendrojo lavinimo mokyklos nuo pirmadienio moksleivius išleis savaitei Velykų atostogų. Tik viena, tautinių mažumų vidurinė mokykla šįmet atostogaus vėliau.

Aleksandro Puškino vidurinės mokyklos direktorius Erikas Griškevičius apie savivaldybės planus anksčiau baigti šildymo sezoną sužinojo iš žurnalistų.

"Niekas su mumis apie tai nekalbėjo, nesitarė, bet ir nedramatizuoju – kuo anksčiau baigsime šildytis, tuo geriau, nes sąskaitos siaubingai didelės", – guodėsi E.Griškevičius. Jis skaičiuoja, kad per pastaruosius du mėnesius už mokyklos šildymą teks mokėti 70 tūkst. litų, pernai dviejų mėnesių šildymas atsieidavo apie 30 tūkst. litų. Direktorius įsitikinęs, kad porą dienų nešildomoje mokykloje moksleiviai mokytis galėtų. Esą mokytojai perspėtų apsirengti šilčiau.

Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas nerimauja, jeigu oras atvėstų, mokyklose būtų nekomfortiška dirbti mokytojams, kurie neatostogaus.

Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Romutė Smolskienė pabrėžė, kad yra nustatytos normos, kokia turi būti oro temperatūra darbo vietose. Jeigu ji būtų žemesnė nei 17 laipsnių šilumos, būtų skiriama bauda.

Darželiai bijo sušalti

Kauno lopšelių ir darželių auklėtojos baiminasi, kad anksčiau nutraukus šilumos tiekimą į darželius, tėvai gali į juos nebevesti vaikų. Esą kai kurie vaikai dažnai serga, jiems būtina normali aplinkos temperatūra, nepakanka šilčiau aprengti.

"Savivaldybėje dirba protingi vyrai, tikimės, kad nesumąstys taupyti šaldydami vaikus", – vylėsi Kauno 75-ojo lopšelio-darželio direktorės pavaduotoja ugdymui Alma Žilinskienė.

Ji, kaip ir kitų darželių vadovai, atidžiai stebi termometrą ir tikisi, kad, anksčiau užbaigus šildymo sezoną, orai neatvės.

"Kažką darytume, kažkaip spręstume situaciją, tikrai neleistume vaikams sušalti", - tikino A.Žilinskienė.

Kauno 36-ojo vaikų darželio direktorė Irena Gabševičienė baiminasi, kad anksčiau išjungus šildymą gali būti šalta naktimis: "Turime savaitinę grupę, kurią lankantys vaikai darželyje nakvoja."

Nebesišildys ir gyventojai?

Nustatyta šildymo sezono pradžia ar pabaiga yra privaloma tik sveikatos priežiūros, kultūros, švietimo ir kitoms institucijoms, kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybės biudžeto.

Daugiabučiams namams šie terminai yra orientaciniai, jų šildymo pradžią ir pabaigą gali nusistatyti patys daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai.

Jeigu daugiabučių namų butų savininkai nustatyta tvarka nepareiškia jokių pageidavimų, šilumos tiekėjai daugiabučius namus šildyti paprastai pradeda ir baigia vadovaudamiesi nustatyta šildymo sezono pradžia ir pabaiga. Pradėti šildyti daugiabučius namus vėliau, negu paskelbta šildymo sezono pradžia, arba baigti šildyti anksčiau, negu paskelbta šildymo sezono pabaiga, šilumos tiekėjai savo iniciatyva negali. Taip pat to jie negali daryti ir vadovaudamiesi vieno ar kelių butų savininkų prašymu.

Šildymo sezono pabaiga

2006 m. balandžio 24 d.

2007 m. balandžio 17 d.

2008 m. balandžio 22 d.

2009 m.* balandžio 10 d.

*prognozė

Balandžio orų prognozė

Kauno meteorologijos stoties viršininkas Vitas Laurynaitis:

Iki balandžio 6 d. bus saulėtos ir griedros dienos, 6–7 d. praslinks ciklonas, truputį palis. 9–10 d. laukiama šilumos banga, kai oras sušils iki 16–20 laipsnių šilumos. Iki 16 d. oro temperatūra kils iki 10 laipsnių. Nuo balandžio 16 d. laukiama dar vienos šilumos bangos, oro temperatūra dienomis pakils iki 22 laipsnių šilumos. Apskritai visą šį mėnesį dienomis temperatūra nebus žemesnė kaip 10–15 laipsnių.

Bendrovės "Kauno energija" Pardavimų ir rinkodaros departamento direktoriaus pavaduotojas Balys Stulpinas:

Dažniausiai šildymo sezoną baigiame balandžio viduryje arba antroje pusėje. Jeigu savivaldybė pageidaus, šįmet šildymo sezoną galime baigti ir anksčiau. Juolab kad sinoptikai visą šį mėnesį žada šiltus orus. Kol kas nesame gavę nė vieno daugiabučių namų gyventojų prašymo anksčiau baigti šildymo sezoną, bet tikimės artimiausiu metu tokių pageidavimų sulaukti. Nuo balandžio 1 d. šilumos tiekimas nutraukiamas dviem individualiems namams, nes to pageidavo namų šeimininkai.

"Vičiūnų" grupės prezidentas Visvaldas Matijošaitis:

Šildymo sezoną reikėtų baigti ne pasižiūrėjus į kalendorių, o į termometrą. Net paukščiai parskrenda pagal orą. Susiklosčiusi situacija kelia nerimą, bet neturėtume atsakomybės sukelti vien ant savivaldybės pečių. Pažiūrėkime į Estiją. Ten per tris mėnesius šildymas atpigo 25 proc. Šioje kaimyninėje valstybėje šilumos kaina perskaičiuojama kas mėnesį, o dujos pinga, todėl žmonės šildosi pigiau. Neturėtų ir mūsų savivaldybė problemų, jeigu už šildymą nepermokėtume. Pas mus šilumos kaina perskaičiuojama tik du kartus per metus, o dujų kaina sparčiai mažėja. Jeigu vadovautumės tokia formule, kurią taiko estai, šį šildymo sezoną būtume sutaupę 25 proc. lėšų, kurias sumokėjome "Kauno energijai".

Kauno medicinos universiteto Kardiochirurgijos klinikos bei Kauno širdies centro vadovas profesorius Rimantas Benetis:

Anksčiau nutraukus šilumos sezoną žmonės patiria diskomfortą, o jausdamiesi prastai negali nei dirbti, nei mokytis visavertiškai. Toks savivaldybės sprendimas gali turėti neigiamų pasekmių, jeigu orai subjurtų arba staiga atšaltų. Atkreipčiau dėmesį ir į psichologines problemas. Žmonės jau dabar yra prislėgti ir išvarginti kalbų apie krizę, įvairių negandų, susijusių su sunkmečiu. Gyvenimas tapo pilkas ir jo kol kas niekas nepraskaidrina, jis tik dar labiau bjursta, nes sniegas nutirpo, visur ėmė skraidyti šiukšlės, akis badyti plastikiniai buteliai. Blogai, nes dėl krizės žmonės mažiausiai kalti – jie it bitutės, medumi korį aplipdančios, tik dirbo, mokėjo mokesčius, o dabar labiausiai kenčia, net šildymą jiems nori išjungti anksčiau, nei priklauso.