Retėjant ekspertų gretoms Vilniaus morgas nesusidoroja su numirėlių antplūdžiu.

Šiuo metu į Vilniaus morgą atvežami mirusiųjų kūnai praguli nepaliesti keturias ar net daugiau parų. „Šiandien turime vieną kūną, kuris jau šeštą dieną guli neištirtas“, – pripažino Teismo medicinos instituto ekspertas Sigitas Laima.
Oficialiai morge darbuojasi 9 profesionalai, beje, keturi jų šiuo metu serga. Anot eksperto, nuo gruodžio 1 d. kolektyvas praras du kolegas, vienas jų keičia specializaciją, kitas nusprendė apskritai mesti mediciną. „Ekspertų mažai, o kūnai atvežami be perstojo“, – teigė S.Laima.

Vilniečių mirštamumas šiemet smarkiai išaugo. Likus keturiems mėnesiams iki šių metų pabaigos ekspertai jau buvo įvykdę instituto numatytas metines darbo normas. Smarkiai padidėjęs darbo krūvis ir sumažėjęs ekspertų skaičius lemia tai, kad kasdien mirusiųjų artimieji yra priversti griebtis už galvų: ilgos lavonų eilės guli čia pat – ant grindų.
Patalpos užverstos ir benamių, kuriuos morgo darbuotojai vadina „nežiniukais“, kūnais. „Kol teisėsaugininkai tiria jų mirties aplinkybes, mes pagal visus teisės aktus privalome jų kūnus šaldytuvuose laikyti visą mėnesį – jie užima normalių žmonių vietą šaldytuvuose“, – pripažino visi ekspertai.

Nusikaltimai slysta pro pirštus

Vilniaus morgo darbuotojai netgi juokauja, kad į Lietuvą ateina naujos tradicijos – giminės susirenka prie stalo į velionio palydėtuves, o kūną palaidoja ir tik po keleto dienų.
Žinant šiandienį visuomenės supratimą ir tradicijas – tai nesuprantamas dalykas. Ką sakytų musulmonas, jei jo miręs artimasis, kurio kūnas turi būti palaidotas iki aušros, pakliūtų į Vilniaus morgą?
Ekspertai morge darbuojasi kasdien, tik sekmadienį mirusiųjų kūnų netiria, taigi pirmadienis – sunkiausia diena, kai susikaupia ypač daug lavonų, dažniausiai apie keturias dešimtis.
Čia atkeliauja kūnai, kurie mirę ne ligoninėje arba mirę ligoninėje greičiau nei per parą nuo atvežimo į ją. Dažniausiai tai įvairiai išoriškai sumaitoti kūnai, taip pat čia atvežami visi mirusieji iš namų ar gatvės.
Kartais dėl pernelyg didelio lavonų skaičiaus atliekama tik išorinė mirusiųjų kūnų apžiūra – neatliekamas vidinis tyrimas, taigi kartais gali būti neatskleidžiami smurtinės mirties atvejai. Anksčiau tokių atvejų Vilniaus morge, atliekant iš pirmo žvilgsnio sava mirtimi mirusių žmonių skrodimus, būdavo atskleidžiama po keletą dešimčių per metus.

Kelsis į naujas patalpas

„Tikrai, o kai dėl patalpų klausimo, tai nėra mums svarbiausia, esmė yra ekspertų kiekis, nes darbo krūviai yra nerealūs, trūksta laiko“, – tvirtino S.Laima.
Greitai Vilniaus morgas keis patalpas. Naująja darbo vieta taps Didlaukio gatvėje esantis Mokylo Riomerio universiteto Teismo medicinos institutas. Naujos modernios patalpos jau baigiamos įrengti. „Tačiau kyla klausimas: kam tai? Taip, bus ten ir daug šaldytuvų, daug reikalingos įrangos, bet juk nėra ekspertų, galinčių profesionaliai atlikti šį darbą“, – susirūpinusiomis akimis klausė ekspertas Dmitrijus Fominas.
Dideliame pastate ekspertams bus skirtas visas aukštas. Patalpos kelis kartus didesnės nei dabartinės. „Jau veikiančiame pirmame aukšte darbuojasi kriminalistai, nei daug jų, nei mažai – visas ketvertukas“, – sakė S.Laima.
Ekspertams buvo pranešta, kad jau po Naujųjų metų patalpos bus paruoštos, tačiau patys morgo darbuotojai planuoja keltis tik kitų metų vasarą.

Studentams trūksta motyvacijos

„Ką aš gaunu prasimokęs 11 metų? Tampu priklausomas nuo neaiškaus direktoriaus, neuždirbu nė dviejų tūkstančių litų, o ir darbas, patikėkite, tikrai nėra eilinis – patys suprantate, kas yra mirusieji“, – teigė Egidijus Burdzikas.
Užuot greičiau paruošęs specialistus, Teismo medicinos institutas nori padidinti rezidentų skaičių. Šiuo metu yra numatoma kasmet į rezidentūrą priimti du teismo medicinos studentus, deja, retais metais ir vienas studentas susidomi.
„Kyla klausimas, ar pasikeis situacija, kai bus nuspręsta priimti po 10 rezidentų kasmet? Nėra motyvacijos medikams, nėra noro ir tikslo studentams. Šis darbas – visiškiems atsidavėliams“, – konstatavo S.Laima.

Atlyginimai sumažėjo

2001 m. pakeitus Valstybinės teismo medicinos tarnybos statusą į Teismo medicinos institutą Lietuvoje sukurtas precedento neturintis atvejis, kai Teismo medicinos ekspertai – darbuotojai, universitete įgiję mediko specialybę, turintys teismo medicinos gydytojo kvalifikaciją, patvirtintą Sveikatos apsaugos ministerijos gydytojo licenciją, leidžiančią dirbti teismo medicinos gydytojais, atsiduria Švietimo ir mokslo ministerijos globoje.
Opi ir teismo medicinos ekspertų atlyginimų problema – nuo 1997 m. atlyginimai kilo iki 2 tūkst. litų, po to 2000 m. sumažėjo 500 litų. Šiandien ekspertų atlyginimas nesiekia ir 2 tūkst.