Kalvarijų turgus kasdien dūzgia it bičių avilys. Vilniečius į jį traukia noras rasti tai, ko prekybos centruose vargu ar įsigysi, juolab kad ir pasirinkimas čia didesnis.

Svarbiausia žinoti, kiek įsigytų pirkinių gali panešti ar kitaip pargabenti namo.

Nors turguje mėgstu lankytis ir apsipirkti, šįkart nutariau palepinti ne save, o aplinkinius. Mano taikinyje atsidūrė čia besilankančios senyvo amžiaus moteriškės. Jos priklauso tai socialinei grupei, kuri ieško pigesnių, gerai joms žinomų prekių, ir nepratusios keisti konservatyvaus požiūrio tiek į daiktus, tiek į nusistovėjusias vertybes. Neretai iš jų galima išgirsti, koks sugedęs šių laikų jaunimas – niekada nepasisiūlys padėti vyresniems.

Svarstyti, kaip galėčiau pagerinti jaunimo įvaizdį moteriškių akyse, ilgai neteko. Senstant jėgų mažėja, tačiau gyvenimo realijos priverčia ir toliau kilnoti, nešti įvairius daiktus bei nešulius. Juolab kad į turgų  senyvi žmonės dažniausiai vyksta viešuoju transportu arba ateina pėsčiomis. Stovėjimo aikštelės mokamos, o ir mūsų "senjorai" negali pasigirti turtinga senatve. Tad ir prekes namo nešasi patys.

Kodėl gi nepasiūlyti nuoširdžios pagalbos ir nepanėšėti sunkių iš turgaus išeinančių moterų nešulių?

Netrukus įsitikinau, kad gerais norais pragaras grįstas. Smulkaus sudėjimo draugiškai besišypsantis prie turgaus vartų laukiantis jaunuolis moterims pasirodė netinkamas pagalbininkas.

Vienos teisinosi perkančios tiek, kiek esą pačios pakelia, todėl pagalbos joms nereikia. Kitos teigė, kad atsisakymas – tiesiog baimė paprasčiausiai likti be pirkinių. Juk vaikštant po turgų ir taip tenka saugotis ilgapirščių.

Ar padėtis pasikeistų, jei vietoj manęs pagalbos ranką tiestų mergina – moterys liko tos pačios nuomonės: padėti galėtų nebent giminaitis, bet ne prašalaitis. Paklaustos, ar prašytų pagalbos, jei tikrai reikėtų, pašnekovės teigė mieliau krepšį paprašytų panėšėti panašaus amžiaus vyro, bet ne jaunuolio.

Pirmas bandymas

Pro turgavietės vartus su trimis krepšiais rankose išlingavo senyvo amžiaus moteris. "Laba diena, gal galėčiau jums pasiūlyti savo pagalbą ir panešti krepšius", – mandagiai paklausiau. Mano siūlymas moters nenudžiugino. Atvirkščiai, iškart sulaukiau griežto "ne". Nors aplink buvo daug žmonių, ji dar labiau stengėsi įsisprausti į stotelėje laukiančiųjų minią. Suprask, atstok nuo manęs. Ir kuo greičiau.

Antras bandymas

Po nevykusio gerojo samariečio debiuto entuziazmo nepraradau. Netrukus mano dėmesį patraukė pro vartus išeinanti senolė. Priėjęs prie moters pasiūliau savo, kaip nešiko, paslaugas. Pažvelgusi į mane senolė nusišypsojo: "Nors tavo akys ir gražios, pasitikėjimo nekelia." Tuo viskas ir pasakyta.

Trečias bandymas

Lūkuriuodamas kiek toliau nuo turgaus vartelių sekiau krepšiais nešinas moteris. Priėjęs prie dar vienos ir pasiteiravęs, sulaukiau pikto žvilgsnio ir aiškaus neigiamo atsakymo. Senyvo amžiaus vilnietė tik dar tvirčiau įsikibo į krepšių rankenas ir, netarusi nė žodžio, nuskubėjo savo keliais.

Reikia pasakyti, kad mažiau nei per valandą norėjau padėti dar septynioms krepšius nešančioms moteriškėms, tačiau mano idėja padėti taip ir liko nesuprasta.