Į naktinę buvusio KGB kalėjimo atmosferą pasiryžo įsilieti apie 400 smalsuolių. Pirmą kartą prie projekto "Muziejų naktis" prisijungęs Genocido aukų muziejus tiek daug lankytojų dėmesio nesitikėjo, bet darė viską, kad svečiai pasijustų lyg 5–6 dešimtmečio kalėjime.

Krūptelėjo ne vienas

Naktį į sekmadienį muziejų lankiusiems žmonėms buvo sukurti specialūs garso efektai. Prie durų darbuotojai svečius pasitikdavo įspėjimu: jautresnės sielos ir jaunesniems nei 18 metų asmenims leistis apžiūrėti kalėjimo kamerų nerekomenduojama.

Drąsiausi netruko įsitikinti, kad muziejaus personalas nejuokavo. Čaižus netikėtai suskambėjusio telefono garsas privertė krūptelėti ne vieną. Dar nemaloniau buvo išgirsti kvočiamos moters klyksmą, primygtinį tardytojo reikalavimą kalbėti. Balsas – šiaušiantis odą.

Mirties nuosprendžio siaubas

Žinant, kad už kalėjimo sienų jau tamsu, atmosfera muziejuje tampa dar grėsmingesnė. Be to, įspūdžius sustiprina įsiaudrinusi kiekvieno lankytojo vaizduotė, kuriai peno duoda užrašai ant lentelių: "Karceris", "Mirties nuosprendžio kamera".

"Niekas kaliniui nepranešdavo, kad jis vedamas sušaudyti. Norėta išvengti komplikacijų, nes žinia apie mirties nuosprendį žmogų gali priversti elgtis neprognozuojamai – juk nėra ką prarasti. Dėl to kaliniams buvo sakoma, kad jie vedami į kabinetą, kur galės rašyti malonės prašymą. Tačiau jau prie kameros durų kaliniui būdavo smogiama į galvą, kad apsvaigtų, tada jis buvo įvelkamas į vidų, kur gaudavo kontrolinį šūvį", – pasakojo muziejaus vyriausiasis specialistas Vilius Kyguolis.

Tačiau kameros sienoje žiojinčios kulkų skylės byloja, kad ne visiems kaliniams mirties nuosprendis būdavo atliekamas greitai. "Prižiūrėtojai nevengdavo ir pasismaginti, kai kurie kaliniai prieš mirtį būdavo kankinami, užmušami ne šūviu, o smūgiais kojomis ar kietu daiktu", – istorinius įvykius lankytojams priminė V.Kyguolis.

"Muziejų naktis" – puiki proga

Kaliniai buvusiame KGB kalėjime buvo laikomi nehumaniškomis sąlygomis: pradžioje net po penkiolika žmonių vienoje kameroje. Už esą nedrausmingą elgesį grėsdavo iki dešimties dienų karcerio – šaltoje patalpoje basomis, vilkint tik apatinius. Per parą leidžiamos vos penkios valandos miego.

"Čia dėjosi kraupūs dalykai. Ar kalėjimo koridoriais neklajoja ramybės nerandančios kalinių sielos?" – teiravosi muziejų naktį lankę vilniečiai.

"Viena muziejaus sargė yra sakiusi, kad čia vaidenasi. Man pačiam yra tekę iš muziejaus išeiti paskutiniam. Patikėkite, tikrai nejauku", – neslėpė muziejaus darbuotojas.

Nejauku buvo ir muziejaus svečiams, nors vienu metu ekspoziciją apžiūrinėjo bent dvi dešimtys žmonių. Vieni sakė muziejų naktį lankantys iš smalsumo, antri sąmoningai ieškojo sukrėtimo, treti į kalėjimą užsuko pirmą kartą. "Anksčiau neprisiruošdavome. Savaitgaliai ir taip prabėga nejučiomis, o po darbų jau nieko nesinori. "Muziejų naktis" – puiki proga", – sakė su vyru ekspoziciją apžiūrėdama Martyna.

Prie projekto prisijungė mažuma

Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis sakė tokio lankytojų dėmesio nesitikėjęs. Nors naktis muziejuje praėjo sklandžiai, kai kurios veiklos, pavyzdžiui, vaidybinio filmo "Pabudimas" peržiūra lankytojų neįtraukė.

"Filmas buvo per ilgas ir per sunkus, todėl dalis žiūrovų salę apleido jo iki galo nepažiūrėję. Tačiau filmai vidiniame kalėjimo kiemelyje po atviru dangumi buvo labai populiarūs. Lankytojams pageidaujant jų parodėme net daugiau, nei buvome planavę", – sakė E.Peikštenis.

Iniciatorė – Prancūzija

Projektas "Muziejų naktis", kuriame dalyvauja įvairūs Europos muziejai, skirtas Tarptautinei muziejų dienai. Pirmoji "Muziejų naktis", inicijuota Prancūzijos kultūros ministerijos, buvo surengta 2005 m. gegužės 14 d., siekiant į muziejus pritraukti daugiau jaunimo. Tai – nemokamas renginys, kai vienintelį kartą metuose lankytojai muziejuose laukiami ir naktį. Projekte šiemet dalyvavo apie dešimt iš visų Vilniuje veikiančių muziejų.