Planas nustebino

Nerimas dėl to, kad savivaldybė planuoja plėsti Antakalnio kapines giliau į mišką, ten, kur yra apleistos Našlaičių kapinės, ant esamų palaidojimų nutiesiant naujus takus, formuojant laidojimo sklypus, automobilių aikšteles, šiukšlių konteinerius, dar prieš pristatymą savivaldybėje kilo socialiniame tinkle "Facebook".

Kaip rašė Antakalnyje gyvenantis Julius Balčikonis, keisčiausia, kad detaliame plane senieji palaidojimai ir paminklai visiškai nefigūruoja. Jis teigė pamėginęs pats pasivaikščioti su projektu po planuotą teritoriją ir apytiksliai sužymėti antkapių vietas. Žinoma, ne viskas matosi žemės paviršiuje, daug kas nuvirtę, susmegę į žemę, apaugę velėna.

"Panašu, kad tas, kas projektavo, natūroje šios vietos net nematė, nes plane pažymėti vos 3 kapai (iš tiesų suskaičiavau daugiau nei 30). Dauguma palaidojimų – tarpukario (sueižėjęs betonas arba paprasti metaliniai kryžiai), tačiau yra keletas XIX a. galo akmeninių antkapių", – rašė antakalnietis.

Vyras neslėpė savo asmeninių interesų – gyvena visai šalia. Naujų kapų jis teigė nebijantis, tačiau kapinių plėtros planas jam atrodo pernelyg drastiškas ir neatsižvelgiantis į istorinį kontekstą. Gaila ne tiek žadamo retinti miško, kiek senų antkapių ir poetiškų epitafijų, kurios gali atsidurti po buldozeriais ir trinkelėmis. Na, o duobkasiai ateityje, pasak antakalniečio, turės daug smagaus darbo rankiojant senus kaulelius iš naujų duobių.

"Keista, kad projektavo Ūkio skyrius, net nesijaučia, kad paveldo institucijos būtų įsikišusios. Pateikti du projekto variantai, kurie iš esmės niekuo nesiskiria. Bet gal turėtų būti kažkoks mechanizmas, padėsiantis sustabdyti atvažiuojantį savivaldybės buldozerį?" – rašė J.Balčikonis.

Nelaimėlių kapai

Našlaičių kapinėse, link kurių savivaldybė planuoja plėsti Antakalnio kapines, buvo laidojami benamiai, elgetos, našlaičiai, nusižudę kariai, Šv.Jokūbo, taip pat psichiatrijos ligoninių pacientai, kaliniai ir nuteistieji mirties bausme.

Skirtingai nei kitos, Našlaičių kapinės iki šiol neaptvertos, neaiškios jų ribos. Tik keli kapai yra prižiūrimi, bet daugiausia palaidojimo vietų žymi tik žemės kauburiai.

Istoriniai šaltiniai teigia, kad Našlaičių kapinės pradėjo kurtis XIX a. viduryje. 1903 m. dokumentuose nurodyta, kad kapinėse laidojama be tvarkos ir priežiūros, o kapai be paminklų, daugelis ir be kryžių. Tik 1946 m. Našlaičių kapinės tvora buvo atskirtos nuo Antakalnio kapinių.

Laidojimo knygų duomenimis, 1951–1966 m. Našlaičių kapinėse palaidoti 1 737 asmenys. Vėliau kapinės sparčiai plėtėsi: iki 1968 m. gegužės 30 d. jose jau buvo palaidoti 2 667 mirusieji.

Pasak archeologo Gintauto Vėliaus, 1984 m. inventorizacijos akte išlikusi tik kapinių schema. Joje fiksuotos 1 625 kapavietės. Daugelis jų yra neišlikusios negyvų gimusių kūdikių kapavietės. O daugelio suaugusių asmenų kapų vietos – žemių kauburiai – yra ženklios ir šiandien.

Apie Našlaičių kapines daugiau imta kalbėti tik 2018 m., kai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) specialistai čia rado žiauriai nukankinto Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago (1918–1957), o vėliau ir kito garsaus kovotojo – Antano Kraujelio-Siaubūno (1928–1965) – palaikus.

Užkasti partizanai

Archeologams ir istorikams aptikti A.Ramanausko-Vanago kapą, kaip teigiama, padėjo dokumentai. Nagrinėdamas sovietinės Lietuvos vidaus reikalų ministerijos (VRM) archyvą istorikas Darius Indrišionis pastebėjo sutapimą, kuris buvo ryškus nuo 1956 m. Tais laikais Lukiškių kalėjime mirties bausmė už kriminalinius nusikaltimus ir tokios pat bausmės politiniams kaliniams KGB kalėjime buvo vykdomos tą pačią dieną. Tokių sutapimų 1956–1969 m. būta net 13. Per šį laikotarpį buvo sušaudyti 205 asmenys. 129 iš jų – Lukiškėse.

Reikia ir istoriškai, ir etiškai pasižiūrėti, nes Našlaičių kapinės glaudžiai susijusios ir su mūsų istorija, ir su žmonių likimais.

Tad buvo iškelta hipotezė: jeigu kaliniams mirties bausmė buvo vykdoma vieną dieną, galėjo būti, kad ir užkasti jie toje pačioje duobėje.

Skirtingai nei politinių kalinių, sovietinės Lietuvos VRM archyve kriminalinių nusikaltėlių užkasimo vietos buvo nurodytos.

A.Ramanauskas-Vanagas buvo sušaudytas 1957 m. lapkričio 29 d., kai mirties bausmė buvo įvykdyta ir dviem kriminaliniams nusikaltėliams, nuteistiems už nužudymus sunkinančiomis aplinkybėmis. Rusų kalba buvo nurodoma, kad kriminaliniai nusikaltėliai palaidoti kapinėse, vadinamose "Bezrodnoje". Tai reiškė, kad jie užkasti kapinėse, skirtose be artimųjų likusiems, neatpažintiems asmenims laidoti.

Radus A.Ramanausko-Vanago palaikus, LGGRTC specialistai tęsė kasinėjimus bei archeologinius tyrimus šiose kapinėse. Dalis jų buvo nuosekliai tiriama, atkasami visi kapai – ir sušaudytų kriminalinių nusikaltėlių, ir partizanų. Aptikti dar 5 asmenų palaikai su šautiniais sužalojimais. Genetiniai tyrimai patvirtino vieną tapatybę – tai paskutinio su ginklu rankose žuvusio partizano A.Kraujelio-Siaubūno palaikai.

Abiejų partizanų palaikai amžinojo poilsio atgulė Antakalnio kapinių Lietuvos kariuomenės karininkų kvartale.

Dabar žmonės susirūpinę, kad Vilniaus savivaldybė nori plėsti Antakalnio kapines, o šie planai paliestų Našlaičių kapines – tą vietą, kur rasti partizanų ir jų vadų palaikai.

Parengė variantus

Kaip teigiama visuomenei pristatytuose SĮ "Vilniaus planas" parengtuose projektiniuose pasiūlymuose, 1809-aisiais įkurtos Antakalnio kapinės buvo praplėstos 4 kartus, paskutinį kartą kapinės praplėstos 1915 m. Numatoma šią kapinių teritoriją sutvarkyti įrengiant takus bei kitą reikalingą inžinerinę infrastruktūrą sklypo ribose.

Kapinių rekonstrukcijai pasiūlyti du variantai. Pirmas variantas: minimali intervencija į reljefą. Šiame variante pertvarkant teritoriją siūloma laidojimo vietas įrengti statesnėse įkalnėse, pritaikant prie esamo reljefo. Statesnėse įkalnėse atraminės sienutės neplanuojamos.

"Kvartalų atskyrimui planuojami 1,50 ir 1,20 m trinkelėmis grįsti kvartaliniai takai, kurie planuoti saugant brandžius vertingus medžius. Tarp kapaviečių paliekami 0,5 m pločio takeliai. Atliekant minimalius reljefo formavimo darbus planuojama vietoj pravažinėto miško keliuko įrengti trinkelėmis grįstą 3 m pločio taką su 0,5 m pločio techniniu šaligatviu. Techniniame šaligatvyje numatyta įrengti pagrindinio tako apšvietimą", – apie pirmo varianto siūlomas idėjas rašoma projektiniuose pasiūlymuose.

Antras variantas: panašūs sprendiniai, numatoma daugiau erdvės pėstiesiems. Panašiai kaip ir pirmajame variante – intervencija į teritoriją minimali, atraminių sienučių teritorijoje neplanuojama.

Projektiniuose siūlymuose minima, jog transporto priemonių patekimo į kapinių teritoriją ribojimui iš Šilo gatvės projekte yra numatyti kelio užtvarai – parkavimo stulpai, nes kapinių teritorijoje prioritetas skiriamas pėstiesiems.

"Sklype prie įvažiavimo į kapinių teritoriją yra numatyta automobilių saugojimo aikštelė lankytojams laikinam stovėjimui. Šalia aikštelės numatyta vieta moduliniam konteineriniam administraciniam – sargo pastatui bei atliekų surinkimo aikštelei", – tai antro varianto siūlymas.

Nėra tiesiog kapinės

LGGRTC direktorė Teresė Birutė Burauskaitė "Vilniaus dienai" teigė, jog problema, dėl kurios sunerimo visuomenė, jai žinoma.

"Šiaip pagal Laidojimo įstatymą po 25 metų neprižiūrimas kapas atiduodamas kapinių administracijai. Tačiau kadangi tos Našlaičių kapinės nėra paprastos kapinės, jos yra tyrimo objektas ir susijusios su mūsų istorija, ypač pokario, aš manau, kad būtų labai neetiška formaliai tik tuo įstatymu vadovautis. Manau, čia reikėtų žiūrėti istoriniu ir visuomenės intereso požiūriu", – sakė T.B.Burauskaitė.

Teresė Birutė Burauskaitė. T. Lukšio / Fotobanko nuotr.

Jos įsitikinimu, nors Menininkų kalnelis Antakalnio kapinėse ankštas, ten nelabai jau yra vietos laidojimui, dėl Antakalnio kapinių plėtimo į Našlaičių kapinių pusę vis dėlto reikėtų gerai pasvarstyti, ypač su istorikais.

LGGRTC pavedimu specialistai jau yra ištyrę tam tikrą Našlaičių kapinių arealą, tačiau visa kapinių teritorija nėra ištyrinėta – nebuvo nei tokio tikslo, nei resursų tam. Jeigu būtų lėšų, per keletą metų galima būtų ištyrinėti ir nemažai sužinoti ir apie tą teritoriją, padaryti tam tikras išvadas ateičiai. Juo labiau jog faktas, kad ten buvo rasti partizanų vadų palaikai, paskatino kai kuriuos žmones ir pačius ten "pakasinėti".

"Žodžiu, aš manau, kad reikia ir istoriškai, ir etiškai pasižiūrėti į Antakalnio kapinių plėtimo klausimą, nes Našlaičių kapinės glaudžiai susijusios ir su mūsų istorija, ir su žmonių likimais", – sakė T.B.Burauskaitė.

Paklausta, ar neplanuojama inicijuoti, kad teritorija, kur rasti partizanų vadų palaikai, būtų kažkaip įamžinta ir išsaugota, ji teigė, jog jei nebus valstybiniu lygmeniu pasitarimo dėl Našlaičių kapinių, kaip istoriškai Lietuvai svarbios vietos, įamžinimo, galbūt bus kreiptasi į Vyriausybę, į Prezidentą, kad ta vieta būtų įamžinta. Tai yra istorinis objektas ir tauta turi apie jį žinoti kiek galima daugiau.

Dar niekas nenuspręsta

– Ką planuojama daryti su Antakalnio kapinėmis? Kodėl kilo visuomenės nepasitenkinimas? – "Vilniaus diena" teiravosi Vilniaus savivaldybės vicemero Vytauto Mitalo.

– Tiesą sakant, nieko skandalingo. Antakalnio kapinių plėtra yra numatyta Vilniaus bendrajame plane ir mes manome, kad Menininkų kalnelį būtų galima praplėsti.

Surengėme susitikimą su visuomene dar net projekto nepadarę – pristatėme priešprojektinius pasiūlymus. Galutinio varianto jokio dar nėra. Atėjome su keliais pasiūlymais, aptarti jų su visuomene, kaip tai galėtų būti įgyvendinta, kaip galėtų atrodyti.

Vytautas Mitalas. Butauto Barausko nuotr.

Vienas iš variantų buvo, kad nuo Šilo gatvės pusės įrengiamas takas, šalia – nedidelė automobilių stovėjimo aikštelė, ir užtikrinamas patekimas į kapinių teritoriją nuo tos pusės. Net ir šiame variante tikrai ant antkapių daryti automobilių aikštelės ar ant esančių kapaviečių  Našlaičių kapinėse laidoti naujų žmonių tikrai niekas neketina.

Žinoma, prieš imdamiesi konkrečių veiksmų, mes dar atliksime, kas ir buvo suplanuota, istorinius tyrimus bei želdynų inventorizaciją, kad iš tikrųjų išlaikytume tą teritoriją miškingą, pušelės kaip auga, taip ir augtų.

Tad "Vilniaus planas" pateikė aptarimui tik galimus sprendinius, o visuomenė, kaip dabar dažnai būna, pagalvojo, kad jau viskas nuspręsta. Tiktai nėra niekas nuspręsta.

– Bet faktas tas, kad Antakalnio kapines plėsti reikės?

– Kaip jau minėjau, ta vieta yra numatyta kapinių teritorijai miesto Bendrajame plane. O ir turėti tokią reprezentacinę kapinių vietą, kur būtų laidojami garbūs vilniečiai, manau, būtų logiška.

Mes esame pasirengę padaryti visus veiksmus, kad toje vietoje, kuri yra ir svarbi, ir jautri tiek dėl istorinių, tiek dėl gamtinių priežasčių, veiktume labai atidžiai.

– O išsaugoti ir įamžinti Našlaičių kapinių teritorijos kaip vietos, kuri ilgą laiką buvo nužudytų Lietuvos partizanų vadų paskutinis prieglobstis, sumanymo nėra?

– Yra vienas iš scenarijų ir ateities planų tai padaryti. "Vilniaus plano" projektuotojai turi 1938 m. topografinę nuotrauką, kur matosi Našlaičių kapinių vaizdas ir aiškesnės ribos. Tad kartu su tuo istoriniu tyrimu mes įvertinsime visą vaizdą, nes antkapių yra ir šiek tiek didesnėje teritorijoje. Istorinis tyrimas padės mums atsakyti į klausimą, kuriai daliai kapinių kuriuos antkapius reikėtų priskirti.

– Kada realiai ten gali prasidėti kažkokie darbai?

– Manau, šiais metais dar jokie darbai tikrai neprasidės.