Duobė ant duobės – taip taikliausiai galima apibūdinti Vilniaus rajone esančio Nemėžio kaimo kelius. Susiėmę už galvų vietos naujakuriai skaičiuoja nuostolius: ne tik finansinius, bet ir moralinius.
Kad išsukę iš pagrindinio asfaltuoto kelio pasiektų namus, Nemėžio gyventojai porą kilometrų važiuoja žvyrkeliu. Maksimalus greitis – 10 km/val.
Tačiau net judant vėžlio žingsniu automobilis įsisiūbuoja tarsi riedėdamas linksmaisiais kalneliais. Tiesa, jie gyventojams jau seniai nelinksmi.
Dėl duobėmis nusėto kelio Nemėžio gyventojai jaučiasi atskirti nuo pasaulio. Prastu keliu nevažinėja autobusai.
Dėl to į mokyklą išsirengę vaikai pirmiausia du kilometrus turi pėsti kėblinti iki stotelės. „Kelias būna pažliugęs, šlapias, telkšo balos, purvynas“, – dėl mažamečiams tenkančių nepatogumų apgailestavo tris vaikus auginanti Nemėžio gyventoja Rasa Kožemiakinienė.
Kelias mašinoms – pražūtis
Pėsčiomis pasiekti stotelę – nemenkas išbandymas net suaugusiesiems. „Vilniaus dienos“ žurnalistams pasisiūlius pavėžėti iš kiemo išsukusią Žaną Gusaruvienę, moteris neslėpė dėkingumo. „Ačiū, jūs labai malonūs. Oras tik-rai per prastas pasivaikščioti – šalta, lyja. O iki stotelės – gana nemažas gabalas“, – džiaugėsi į Vilniaus centrą keliavusi moteris.
Jau kelias savaites mieste ji ieško buto, kurį išgalėtų nuomotis. Paieškos užtruko, nes kainos smarkiai kanda. Kol kas Ž.Gusaruvienė su vyru laikinai glaudžiasi pas Nemėžyje gyvenančius draugus. Du kilometrus iki autobusų stotelės ir atgal moteriai pastaruoju metu tenka sukarti net kelis kartus per dieną.
„O ką darysi? Tenka kentėti. Nepatenkinti net automobilius turintys vietos gyventojai. Štai ir draugai sako, kad toks duobėtas kelias mašinoms – pražūtis. Tačiau man ypač gaila vaikų: maršrutinis autobusas čia labai praverstų“, – įsikibusi į rankeną, kad nesvyrinėtų mašinai dardant per duobes, kalbėjo Ž.Gusaruvienė.
Šiukšliavežių neprisišaukia
Prasti keliai Nemėžio gyventojams trukdo prie nuosavų namų pastatyti šiukšlių konteinerius. „Niekas tokiu keliu nevažiuoja jų ištuštinti“, – skundėsi kaimo gyventojas Stanislavas Četyrko.
Kaimynui pritarė ir R.Kožemiakinienės vyras Igoris. „Šiuo metu mes šiukšles vežame į Nemėžio centre esančius konteinerius. Ten šiukšles meta žmonės iš aplinkinių gyvenamųjų namų. Būtent jie moka už šiukšlių išvežimo paslaugą, aš prie to neprisidedu, tačiau kur man dėti tas šiukšles?“ – svarstė I.Kožemiakinas.
Jo žmona sakė nesistebinti, kad buitinių atliekų vežėjai vengia sunkiai pasiekiamų klientų. Taip jie tausoja techniką.
„Deja, mes neturime iš ko rinktis. Vasarą nusipirkome 2000 m. gamybos „Toyotą“ su stipria pakaba. Kai atlikome diagnostiką, mašina buvo idealios būklės. Per žiemą pavažinėjus tokiais keliais ėmė bildėti visas dugnas. Širdį skauda. Visi kaimynai su tomis pačiomis bėdomis susiduria, juk ne su traktoriais važinėjame“, – ironiškai šyptelėjo R.Kožemiakinienė.
Pasiūlė kurti bendriją
Kožemiakinų šeima Nemėžyje apsigyveno prieš penkerius metus. Kaime tolydžio daugėja naujakurių. Pavargę nuo duobių keliamų rūpesčių jie surinko 44 gyventojų parašus ir kreipėsi pagalbos į Nemėžio seniūną Vlodzimiežą Sipovičių.
Gyventojai prašė toliau išasfaltuoti Baltarusių gatvę, taip pat A.Mickevičiaus gatvę, ir reguliariai jas greideriuoti.
„Siūlau kurti kaimo bendriją, dalyvauti konkursuose dėl ES lėšų ir tvarkytis patiems, o tokio pobūdžio raštus galite rašyti savo deputatui, Seimo nariui Vladimirui Volčokui, kuris per 4 metus seniūnijoje net nepasirodė“, – tokio atsakymo iš seniūno sulaukė gyventojai.
Seniūnas jaučiasi spaudžiamas
Apie asfaltuotus kelius Nemėžio gyventojai kol kas negali nė svajoti – tokį verdiktą paskelbė V.Sipovičius. Jis atkreipė dėmesį, kad gyventojų minėtos gatvės prieš trejus metus buvo žvyruotos, o seniūnijai priklauso 23 kaimai, kuriuose dar ir šiandien yra visiškai nežvyruotų kelių.
Pernai vietos keliams tiesti, taisyti ir prižiūrėti Nemėžio seniūnijai buvo skirta 180 tūkst. litų. Šios sumos, seniūno teigimu, toli gražu negana.
„Žmonės aiškina, kad jie ne vežimais važinėja, o automobiliais, kurie nuo duobių genda. O ką man daryti? Čia ne Amerika – pinigų nėra. Sutinku, kad viena iš priežasčių, kodėl Baltarusių gatve nekursuoja autobusai, gali būti prastas kelias. Bet jam asfaltuoti reikalingi milijonai. Man iš Finansų ministerijos, prokuratūros skambina, sako, keliai siaubingi, bet iš kur man paimti?“ – „Vilniaus dienai“ teisinosi seniūnas. V.Sipovičius leido suprasti, kad iš įtakingų gyvenviečių naujakurių kartais sulaukia spaudimo.
Lėšų daugėja, darbų mažėja
Vilniaus rajono naujakuriams V.Sipovičius pataria prieš perkant sklypus ir juose statant namus įvertinti apylinkių infrastruktūrą.
„Niekas nepasikeis dėl to, kad ateisi pas seniūną ir skųsiesi, kad kelias prastas, duobėtas, gatvės neapšviestos, – matei, ką pirkai. Man šiemet viešųjų darbų programą „nupjovė“. Anksčiau per mėnesį galėjo dirbti 30 žmonių, dabar paliko tik 6. Darbo biržos direktorius pasakė, kad Vilija Blinkevičiūtė (Socialinės apsaugos ir darbo ministrė – red. past.) „nuėmė“ pinigus dėl to, kad galėtų juos skirti kitoms programoms, tarkime, mamoms už vaikus. Prieš rinkimus juk reikia pasirodyti“, – piktinosi seniūnas.Vilniaus rajono savivaldybės Statybos skyriaus vedėjo pavaduotojas Michailas Kunickis apgailestavo, kad ne visiems gyventojams gali padėti.
„Naujakurių Vilniaus rajone daugėja. Pasistato kokie penki žmonės namus ir rašo mums raštus, kad tiestume kelią. Oficialiai tarsi viskas gerai, tačiau mums trūksta lėšų užlopyti net tas gatves, kuriose įsikūrę daug gyventojų. Keliai – labai opi rajono problema. Lėšų jiems tiesti ir remontuoti yra per mažai“, – kalbėjo valdininkas.
Naujausi komentarai