Galbūt nedaugelis  žino, jog Vilniuje iki šių dienų  yra išlikusių ledynmečio ženklų  – ne tik ledyno atridentų akmenų,  bet ir netikėtų šaltinių, sluoksnių, griovų, galima pamatyti mamuto iltį ir priešistorinį moliuską grindinyje. Laikant  rankose naujojo maršruto žemėlapį lengva įsivaizduoti, kad keliauji paskui mamutą ir stebi ryškius ledynmečio ženklus sostinėje. „Paskui mamutą“ – „Neakivaizdinių Vilniaus studijų“ dalis, informavo Vilniaus savivaldybė.

Žemėlapyje – 24 objektai, kur ledynmečio palikimas gana aiškiai matomas,  nors  praėjo jau 2,5 mln. metų. „Paskui mamutą“ turinio autorius – geologas Simonas Saarmann papasakojo, jog tūkstantmečius trukęs tirpstančio ledyno vanduo plūsdamas iš naujo suformavo Vilniaus peizažą.  Jis  kviečia patyrinėti ne vien miesto architektūrą, meną, bet ir Vilniaus geologiją, iš kokių uolienų sudaryti kai kurie seni statiniai.

24 lankytinų vietų ir objektų  žemėlapis patogus ir aiškus įveikti maršrutą  savarankiškai, nes jame nurodytos tikslios vietovių ir lankytinų objektų  koordinatės, aprašai bei adresai.

Galbūt nedaugelis  žino, jog Vilniuje iki šių dienų  yra išlikusių ledynmečio ženklų.

Maršrutas suskirstytas į tris temas – „Priešistoriniai gyvūnai“, „Ledynmečio sluoksniai“, „Ledynmečio peizažai“. Kiekvienas iš jų sudomins istoriniais faktais, radiniais, anksčiau nepastebėtais ženklais. Pavyzdžiui, Visų Šventųjų bažnyčios grindinyje galima išvysti moliuską,  kuris gyveno maždaug prieš 480 mln. metų.

Pasirinkus temą „Priešistoriniai gyvūnai“, galima leistis į kelionę po mamutų laikų Vilnių, kai slenkančio ledyno pakraščiuose, tundroje gyveno ir gauruotieji raganosiai, ir plačiaragiai briedžiai.  Maršrutas veda į Smėlio gatvę, kurioje 1957 m. kasinėjimų metu buvo rasti mamuto kaulai, kviečia užsukti ir į VU Geologijos ir mineralogijos muziejų M. K. Čiurlionio gatvėje, kur eksponuojami įvairūs to laikmečio radiniai. 

„Ledynmečio sluoksniai“ atskleis riedulių, gręžinių ir šaltinių ženklus, Puntuko giminaičius Gedimino prospekte, parodys, kur Vilniuje galima išvysti ledyno atvilktus iš Skandinavijos ženklus grindinyje, kurio spalvos ir tekstūra ryškiausiai atsiskleidžia po lietaus – tai porfyrai, kurie  itin vertinti Senovės Romoje dėl karališko purpurinio atspalvio ir daugiakampių stambių kristalų.

„Svarbu, kad žmogus iš detalių sugebėtų susidėlioti bendrą  vaizdą. Kai kurios žemėlapyje nurodytos vietos tęsiasi kelis kilometrus, o fosilijų galima rasti ne tik nurodytame  objekte, bet ir Vilnios ir Neries slėnyje, pastatų pamatuose. Kartą praėjus šį maršrutą ir susipažinus su fosilija ar reljefo forma, griova ar atodanga, žmogus gebės juos atpažinti ir kitose miesto dalyse. Tai yra kaip pažintinė priemonė ar  abėcėlė, kuri leis išmokti „skaityti“ savo miestą“, – sakė geologas Simonas Saarmann.  

Daugiausiai ledynmečio ženklų galima išvysti sostinės peizažuose. Maršrute siūloma apžvelgti 12 miesto erdvių ir  atrasti už ką  galime padėkoti Ledynams arba sužinoti neįtikėtinų faktų -  anksčiau Pietryčių upė (Pra-Neris), nešdama ledyno tirpsmo vandenis,  tekėjo priešinga  kryptimi nei dabartinė Neris – tolyn nuo ledo dar sukaustytos Baltijos jūros.

Sostinės  savivaldybė kviečia ieškoti naujausio maršruto žemėlapio Turizmo informacijos centruose,  o paskutinį gegužės savaitgalį pakvies ir į ekskursijas „Paskui mamutą“ su gidu.