Atšilus orams vilniečiai vis daugiau laiko praleidžia viešose vietose ir neretai susiduria su problema – kur nusilengvinti?

Daug kalba, mažai daro

Nesugebantys rasti tualetų, užsieniečiai šalies prezidentūrą jau seniai pavertė išviete. Prieš kelias savaites neblaivus suomis pričiuptas besišlapinantis ant prezidentūros pastato sienos. Tai toli gražu ne pirmas toks atvejis.

Kenčia ne tik valstybinės reikšmės objektai. Užupio bendruomenė irgi skundžiasi nekultūringu žmonių elgesiu. Užupiečiams pabodo stebėti Paupio gatvėje besišlapinančius turistus, vairuotojus ir vestuvininkus. Tačiau ką daryti, kai reikalas ne juokais prispiria, o viešo tualeto šalia nėra?

Kalbos, kad Vilniuje būtina įrengti daugiau viešų tualetų, netyla metai iš metų. Tačiau teigiamų poslinkių nematyti.

Automatizuoti tualetai – du

Miesto valdžia net neišgali pasinaudoti tuo, kas yra. Pavyzdžiui, vietoj 4 žadėtų viešojo transporto paviljonų su automatizuotais tualetais šiandien sostinėje yra vos du: Kalvarijų gatvėje prie Žaliojo tilto ir Maironio gatvėje greta Dailės akademijos.

O automatizuoti tualetai prie Centro poliklinikos Pylimo gatvėje ir M.K.Čiurlionio gatvėje teliko tik kalbos.

"Tualetai jau 1,5 metų guli pas mus sandėlyje. Iš savo pusės padarėme viską, ką galėjome. Tačiau savivaldybė niekaip neįstengia įvykdyti savo įsipareigojimų – parengti projektų inžineriniams tinklams iki tualetų privesti", – aiškino stotelių paviljonus su integruotais tualetais statančios bendrovės "JCDecaux" generalinė direktorė Žaneta Fomova. Ji apgailestavo, kad tualetai galėtų būti naudingi žmonėms, tačiau dūla sandėlyje.

Automatizuoti tualetai prieinami kiaurą parą. Jų sistema prijungta prie inžinerinių tinklų, specialūs davikliai jaučia, kada žmogus išėjo. Tada viskas karštu vandeniu išpurškiama ir karštu oru išdžiovinama bei paruošiama naudotis kitam klientui. Paslaugos kaina – 1 litas.

"Deja, kaip ir visur, pasitaiko vandalų, kurie ką nors sugadina, sulaužo, primeta netinkamų monetų", – apgailestavo Ž.Fomova.

Atidarė ne visus

Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausiasis specialistas Saulius Valickas aiškino, kad privesti komunikacijas – vandentiekį, elektrą, kanalizaciją – nepigu. Dviem tualetams reikia maždaug 150 tūkst. litų, o tokių pinigų miesto biudžete nėra. Todėl tenka verstis su tuo, ką turime.

Šiuo metu Vilniuje veikia 11 kanalizuotų viešųjų tualetų, priklausančių savivaldybei. Iš jų penki apmokestinti: Bazilijonų, Barboros Radvilaitės, Vokiečių gatvėse, Lukiškių aikštėje, Konstitucijos pr. Apsilankymas juose Vilniaus tarybos sprendimu kainuoja 1 litą.

Likę viešieji tualetai – Brolių, Maironio, Olandų, Pamėnkalnio, Kauno, M.K.Čiurlionio gatvėse – nemokami.

Tačiau M.K.Čiurlionio gatvėje ir Sereikiškių parke Maironio gatvėje įrengti tualetai šiemet dar neatidaryti.

"Sereikiškių parkas ruošiasi rekonstrukcijai, todėl tualeto Maironio gatvėje neatidarėme. Be to, netoliese yra naujas modernus viešasis tualetas Barboros Radvilaitės gatvėje. Vingio parke stovi gelžbetoniniai, nekanalizuoti viešieji tualetai, todėl mokamas tualetas neveikia. Tam reikėtų išlaikyti darbuotoją, o kur dar išlaidos eksploatacijai, mokesčiai už elektrą ir vandenį", – kalbėjo S.Valickas. 1 lito mokestis už apsilankymą viešajame tualete išlaidų esą nepadengia.

500 tūkst. litų per metus

Sostinėje įrengta nemokamų biotualetų beveik visose Vilniaus seniūnijose – autobusų apsisukimo vietose. Iš viso yra 25 tokie tualetai.

Miestiečių ir turistų patogumui šiandien po du biotualetus turėtų atsirasti prie Antakalnio ir Rasų kapinių.

Biotualetų prie vilniečių pamėgtos ir gausiai lankomos teritorijos prie Baltojo tilto pastatyti nežadama. "Šalia yra kavinė", – atkreipė dėmesį S.Valickas.

Tualetų eksploatacija ir priežiūra Vilniui per metus atsieina daugiau nei 0,5 mln. litų.