Pereiti į pagrindinį turinį

Naujoje sostinės gatvėje iškastas karo kirvis

2019-04-09 16:00

Prieš ketverius metus sostinėje pradėtas įgyvendinti Mykolo Lietuvio gatvės rekonstrukcijos projektas įstrigo teismuose. Gyventojai pasiekė, kad Aplinkos apsaugos agentūra pritartų gatvės trasos alternatyvai toliau nuo namų, bet Vilniaus savivaldybė viešojo intereso neįžvelgia ir kaltina užsispyrėlius.

Naujoje sostinės gatvėje iškastas karo kirvis
Naujoje sostinės gatvėje iškastas karo kirvis / Butauto Barausko nuotr.

Dvi alternatyvos

Bendrajame Vilniaus miesto plane daugiau nei prieš dešimtmetį buvo numatyta tiesti Mykolo Lietuvio gatvę, kuri sujungtų Ukmergės gatvę ir tuomet planuotą Vakarinį aplinkkelį su Mokslininkų gatve, Utenos keliu bei Santaros klinikomis. 2014 m. gegužę patvirtinta gatvės rekonstrukcijos planavimo darbų programa. Pagal ją, keičiant Bajorų gyvenamojo kvartalo detalųjį planą, iš 26,16 ha šiaurinės Vilniaus miesto teritorijos buvo paimta 10,11 ha suformuoti optimaliai urbanistinei struktūrai, inžinerinių komunikacijų tinklams, numatytos gatvės ribos, žemės sklypų paėmimas visuomenės poreikiams ir t. t.

Savivaldybė nusamdė poveikio aplinkai vertintoją iš Kauno UAB "Infraplanas", kuri po atrankos procedūrų nustatė, kad planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) poveikio vertinimas aplinkai ir visuomenės sveikatai yra neprivalomas.

Tačiau sužinoję, kad prie pat jų sklypų bus tiesiama 4 eismo juostų gatvė su 2 metrų skiriamąja juosta, sukruto M.Lietuvio ir B.Krivicko gatvių gyventojai. Jie net užsakė nepriklausomą poveikio aplinkai vertinimą, pateikė savo alternatyvą, kad dalis būsimosios miesto arterijos šalia B.Krivicko gatvės galėtų būti "pastumta" toliau nuo gyvenamųjų namų, papildomai iškertant valstybinio miško.

Šią alternatyvą, kaip labiau užtikrinančią gyventojų sveikatos apsaugą nuo taršos ir triukšmo, palaikė ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Būtent šio centro Vilniaus departamento iniciatyva savivaldybei visgi teko atlikti PŪV vertinimą, nes 2016 m. Aplinkos apsaugos agentūra priėmė galutinę atrankos išvadą, kad jis šiai teritorijai yra privalomas. Bendrovė "Infraplanas" vertino abi siūlomas gatvės trasos alternatyvas, o Aplinkos apsaugos agentūra PAV ataskaitos išvadą 2018 m. patvirtino taip pat pagal abi alternatyvas.

Gina savo teises

Tačiau Vilniaus miesto savivaldybė pareiškė, kad laikysis pirmosios gatvės trasos alternatyvos ir nesirengia papildomai kirsti valstybinio miško, kad "pastumtų" gatvę toliau nuo gyventojų. Tuomet asociacija "Visorių slėnio gyventojų bendruomenė" kreipėsi į teismą, prašydama, kad PAV ataskaita būtų svarstoma iš naujo.

Bendruomenės pirmininkas Jurgis Lebedys "Vilniaus dienai" teigė, kad jos nariai sulaukia iš savivaldybės absurdiškų kaltinimų, esą jie trukdo miestui nutiesti gatvę, kurios jau daug metų laukia daugybė gyventojų.

Mes ne prieš gatvę, tik prašome, kad savivaldybė atsižvelgtų ir į mūsų situaciją – kas gi nori gyventi nuolatiniame triukšme ir kvėpuoti teršalais?

"Mes ne prieš gatvę, tik prašome, kad savivaldybė atsižvelgtų ir į mūsų situaciją – kas gi nori gyventi nuolatiniame triukšme ir kvėpuoti teršalais? O tai neišvengiama, nes jau dabar tas žvyrkelis, vadinamas Mykolo Lietuvio gatve, eina už 10 metrų nuo mūsų namų, o po rekonstrukcijos dar arčiau atsiras dviračių takai, bus išnaikinti medžiai tarp gatvės ir mūsų sklypų, padidės transporto srautai. Bet mainais savivaldybė mums nesiūlo jokių apsaugos priemonių, tik aiškina, kad bus paklota triukšmą sugerianti asfalto danga", – sakė bendruomenės atstovas.

Anot jo, atstumas būtų logiškas, jei gatvę, kuri tarsi pilvas išlinkusi ties gyvenamaisiais namais, ištiesintų ir nutolintų nuo sklypų 20–30 metrų, be to, gatvė sutrumpėtų apie 50 metrų, sumažėtų jos įrengimo išlaidos, ja važiuojantieji per ilgą laiką sutaupytų nemažai degalų, o žmonėms, gyvenantiems šalia gatvės, būtų mažiau triukšmo ir taršos.

Remiantis PAV ataskaita, pagal pirmąją gatvės trasos alternatyvą, kur didžioji jos dalis būtų tiesiama ant esamos žvyro dangos, reikėtų išvalyti nuo medžių apie 2,9 ha teritorijos, iš jos 2,27 ha sudaro valstybinis miškas. Gyventojams palankesnė alternatyva pareikalautų papildomai iškirsti dar 1,52 ha valstybinio miško. Abiem atvejais įgyvendinus projektą iškirstus miško plotus iš dalies kompensuotų planuojami nauji Mykolo Lietuvio gatvės želdiniai zonose tarp gatvės ir pėsčiųjų tako.

Pagal ekonominį vertinimą, skaičiuojant 2017 m. kainomis, gatvės statyba pagal pirmąją trasos alternatyvą kainuotų apie 11,566 mln. eurų, o pagal antrąją – 1,35 mln. eurų brangiau. Abu projektai atsipirktų po dvejų metų užbaigus statybas. Vilniaus savivaldybė iš to tiesioginės finansinės naudos nepatirs. Atvirkščiai – jos išlaidos gatvių infrastruktūros priežiūrai ir remontams padidės vidutiniškai apie 168 tūkst. eurų per metus.

Įtaria klastą

Vis dėlto savivaldybė į bendruomenės siūlymus neatsižvelgė ir kuo kiečiausiai laikosi 2007 m. patvirtinto bendrojo plano, nors Vilniuje galima rasti pavyzdžių, kai detalieji planai keičiami, ignoruojant galiojantį miesto bendrąjį planą. Pavyzdžiui, Pašilaičiuose esanti Vakarinė gatvė buvo visiškai perbraižyta, numačius sunaikinti želdinius ir atriekti didelę sklypo dalį verslininkams, ketinantiems ten statyti prekybos centrą. Deja, gyventojų balsas, skirtingai nuo įtakingų verslininkų, savivaldybės nepasiekia.

"Mūsų atvejis yra tarsi kova su vėjo malūnais, nes valdininkai visada turi krūvą būdų ir priemonių, kaip manipuliuoti situacija, kaip ją pakreipti, kad jiems nereikėtų kažko daryti, papildomai vargti dėl gyventojų interesų", – apgailestavo J.Lebedys.

Bendruomenė, apskundusi Aplinkos apsaugos agentūros išvadą dėl planuojamos Mykolo Lietuvio gatvės PAV, įtaria, jog vertinimo rengėjams buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys apie eismo intensyvumo tyrimus ir prognozuojamus transporto srautus. Mat 2016 m. savivaldybės įmonės "Vilniaus planas" PAV atrankai pateiktoje informacijoje buvo teigiama, kad esamu metu dėl prastos kelio dangos būklės Mykolo Lietuvio gatvėje vidutinis metinis paros eismo intensyvumas siekia 1 380 automobilių per parą, o įgyvendinus projektą, 2025 m. šia gatve per parą vidutiniškai važiuos 23,1 tūkst. automobilių.

Bet po metų duomenys staiga gerokai sumenko: esamas srautas iki 1 050, prognozuojamas – iki 17,2 tūkst. automobilių per parą. O nuo šio rodiklio smarkiai priklauso ir triukšmo bei taršos lygių skaičiavimai. Pačių gyventojų užsakytas tyrimas parodė, kad 11 namų triukšmą sugeriančios kelio dangos nepakaks, nes jie yra prie sankryžų, ir triukšmo normatyvai bus viršijami.

"Mes atlikome nepriklausomą ekspertizę dėl triukšmo, ir gauti duomenys gerokai skyrėsi nuo tų, kuriuos suskaičiavo PAV vertintojai. Prašėme, kad jie pateiktų, kokią metodiką naudojo, bet atsakymų nesulaukėme, todėl manome, kad taršos ir triukšmo duomenys neatspindi tikrovės, nes jie skaičiuoti pagal trečdaliu sumažintus eismo srautų duomenis, – teigė J.Lebedys.– Savivaldybė dar bando įtikinti, kad mūsų gatve nevažinės sunkiasvorės mašinos, išskyrus miesto viešąjį transportą, bet išties labai sunku patikėti, kad, nutiesus 4 juostų gatvę, kuri faktiškai bus miesto Vakarinio aplinkkelio tąsa, ja nevažinės krovininiai automobiliai. Greičiausiai čia tik mėginimas nuraminti žmones, kad jie nekeltų protesto bangų, o viską pamatysime, kai bus patvirtintas galutinis gatvės planas."

Prognozės keičiasi

Mykolo Lietuvio gatvės rekonstrukcijos projekto autorius, savivaldybės įmonės "Vilniaus planas" Architektūros poskyrio l.e.p. vadovas Vladas Treinys "Vilniaus dienai" patvirtino, kad detalusis gatvės planas šiuo metu baigiamas rengti pagal atnaujintas sąlygas, tačiau laikantis pirmosios gatvės trasos alternatyvos.

"Vykdant bendruomenės pageidavimus, reikėtų ne tik iškirsti papildomai valstybinio miško, bet ir keisti gamtinį karkasą, iškasti gruntą, formuoti šlaitus, nes toje vietoje yra reljefo paaukštėjimas, o tai susiję su papildomomis sąnaudomis. Tuo tarpu pagal PAV ataskaitą reikšmingų triukšmo normų viršijimų nėra, išskyrus kai kuriuos pastatus, ir visai ne tuos, dėl kurių skundžiasi bendruomenė", – aiškino architektas.

Paklaustas, kodėl keitėsi PAV atrankai pateikta informacija apie esamus ir prognozuojamus eismo srautus, V.Treinys tvirtino, kad per tą laiką, kol vyko peripetijos dėl PŪV vertinimo būtinybės, daug kas pasikeitė – atsirado Vakarinis aplinkkelis, pasikeitė automobilių srautai, todėl ir detalusis planas perdaromas pagal naujas sąlygas.

"Dėl sunkiojo transporto galiu pasakyti, kad jo eismas reguliuojamas kelio ženklais, be to, Utenos kelyje ir taip yra pats mažiausias krovininio transporto intensyvumas, todėl gyventojų baimės perdėtos, – mano savivaldybės atstovas. – Jiems nepatinka net ir numatytos autobusų stotelės, nes iki šiol miesto viešasis transportas ten nevažinėjo. Betgi ne visi vilniečiai juda nuosavais automobiliais, o rekonstravus Mykolo Lietuvio gatvę ir atidarius naują visuomeninio transporto maršrutą, daugybė žmonių galės greitai ir patogiai pasiekti Santaros klinikas. Taigi, viešasis interesas, panašu, ne skundus rašančios bendruomenės pusėje."

Pretenzijų nepripažįsta

Kita vertus, V.Treinys sakė, kad jam suprantama ir gyventojų pozicija – jie gina savo gyvenamąją aplinką. Pastaruoju metu teritorijoje atsirado ir daugiau žmonių, kurie nepatenkinti būsima 4 juostų gatve, mat daugelis sklypų buvo performuojami, jungiami, nekilnojamojo turto vystytojai, prisipirkę sklypų, atidalijo jų dalis, kur jau labai seniai "nupieštos" gatvės raudonosios linijos, savivaldybei kaip infrastruktūros teritoriją, o likusiose pristatė namų, į kuriuos atsikėlę naujakuriai pradeda protestuoti prieš gatvę.

"Tačiau Mykolo Lietuvio gatvė buvo suplanuota dar prieš 2007 m. Pirmieji namai buvo statomi prie B.Krivicko ir Mykolo Lietuvio gatvių sankryžos, yra sklypų detalieji planai ir visų savininkų parašai, kad jie informuoti, jog šalia sklypų ribų bus tiesiamas tuo metu vadintas Bajorų kelias, – akcentavo V.Treinys. – O vystytojai, turėdami informaciją apie suplanuotą B1 kategorijos gatvę, organizuodami statybas, privalėjo atitinkamai planuoti ir triukšmo prevenciją, ar ten turėtų būti statomi vadinamieji namai-ekranai, ar pastatuose kitaip orientuojamos gyvenamosios patalpos. Juk viso miesto akustinėmis sienutėmis neaptversime."

Savivaldybės įmonės atstovas apgailestavo, kad dėl beprasmiškų ginčų su bendruomene prarasta daugybė laiko, o naujos gatvės statyba ir toliau vilkinama: "Kiek man žinoma, gyventojų ginče su Aplinkos apsaugos agentūra pirmoji teismo instancija jų skundo netenkino, ir dabar byla yra apeliacinėje instancijoje. Mums palanku, kad teismas bent neuždraudė toliau rengti detaliojo plano. Šiuo metu jo sprendiniai pateikti savivaldybės Miesto plėtros departamentui, jeigu jiems bus pritarta, pradėsime iš naujo visuomenės supažindinimo procedūras. Tačiau bet kokiu atveju teks laukti teismo sprendimo dėl PAV ataskaitos, nes be jo nebus galima tvirtinti detaliojo plano ir pradėti konkrečių projektavimo darbų."

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų