Pasaulis gripo pandemijai pradėjo rengtis seniai, pirmosios jo prognozės pareikštos 2006 m. Mes, atrodo, tuo netikėjome. Ko nepadarėme ir ką galime padaryti dabar? Apie tai – pokalbis su Kauno medicinos universiteto profesoriumi Alvydu Laiškoniu.

Bijo pirmadienio

Trylikamečio kauniečio mirtis nuo naujojo gripo pacientų skaičių Kauno miesto gydymo įstaigose didina žaibiška forma, kaip ir juodą darbą žmogaus organizme neretai atliekantis A(H1N1) virusas.

"Daugėja ligonių, ypač vaikų. Pastarosiomis dienomis gydytojams per darbo dieną tenka po 10–12 iškvietimų pas ligonius į namus, o anksčiau jų būdavo vos 1–2", – vakar nuogąstaudama kalbėjo Kauno Šančių poliklinikos direktorė Zita Česnavičienė.

Ji prisipažino su baime laukianti pirmadienio: kas bus po poilsio dienos? Šeštadieniais miesto poliklinikos dirba nuo 9 iki 15 val. Jei ligonių dar daugės, Šančių poliklinikos šeimos gydytojams padės specialistai. Poliklinikoje darbo laiko prailginti kol kas neketinama, nes didžioji dauguma susirgusiųjų lankomi ir gydomi namuose.

"Lovos režimas, arbata, paracetamolis, homeopatiniai preparatai, vitaminas C yra pagrindiniai vaistai", – išvardijo gydytoja Z.Česnavičienė.

Į klausimą, ar susirgusiesiems skiriamas "Tamiflu" ir kiti antivirusiniai vaistai, gydytoja atsakė, kad šių vaistų receptų išrašyta vos vienas kitas.

"Labai didelė šių vaistų kaina, todėl žmonės jų atsisako. Be to, jų nebuvo vaistinėse", – pabrėžė poliklinikos vadovė.

Neturi laiko kalbėti

Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Vaikų infekcinių ligų priėmimo poskyrio medikai vakar vidudienį neturėjo laiko kalbėti.

"Kas valandą daugėja ligonių, labai daug jų šiuo metu. Atliekame kraujo, plaučių tyrimus, pagal jų rezulatus vienus ligonius guldome į ligoninę, kitus išleidžiame namo", – trumpai pakomentavo priėmimo poskyrio darbuotoja.

Ne mažesniu krūviu dirba ir suaugusiųjų priėmimo skyriaus medikai. Atlikus elementarius tyrimus paaiškėja ligos stadija.

"Maždaug pusę ligonių guldome į stacionarą. Pagrindinė komplikacija – plaučių uždegimas. Abu suaugusiųjų skyriai pilni. Juose yra po 30 lovų. Rytoj guldysime į Odos ligų skyrių, į pagalbą ateis gydytojai rezidentai", – pasakojo Kauno 2-osios klinikinės ligoninės 1-ojo infekcinių ligų suaugusiųjų skyriaus vedėja Rimantė Balčiūnaitienė.

Gydytoja pabrėžė, kad dauguma ligonių – jauni, iki 40 metų amžiaus žmonės.

Klinikos negavo vaistų

Sveikatos apsaugos ministerija, skirstydama antivirusinius vaistus, matyt, tikėjosi, kad visi Kauno ligoniai sutilps į 2-ąją klinikinę ligoninę, kur yra Infekcinių ligų skyrius. Ligoniams užplūdus Kauno medicinos universiteto klinikas, šių medikams antivirusinių vaistų teko skolintis iš kolegų.

"Girdėjau, kaip Klinikų gydytojai blaškėsi ieškodami šių vaistų kitose ligoninėse", – patvirtino Kauno medicinos universiteto profesorius infektologas Alvydas Laiškonis.

Kauno medicinos universiteto Vaikų ligų klinikos vadovas R.Kėvalas pasakojo, kad Klinikos nebuvo įtrauktos į ligoninių, kurios aprūpinamos antivirusiniais vaistais, sąrašą.

"Dabar administracija sukruto – jų ieško, mums vaistų skolina 2-oji klinikinė ligoninė. Gaila, kad gauname jų pavėluotai, nes po dviejų parų šie vaistai beveik neveikia", – apgailestavo R.Kėvalas.

Ar todėl Klinikose mirė trylikametis berniukas, kad gydymo įstaiga neturėjo antivirusinių vaistų?

Vaikų ligų klinikos vadovas patikino, kad šie jam buvo skirti – tėvai buvo nupirkę. Kaip ir penkiolikametei mergaitei iš rajono, kuri dar gydoma Intensyvios terapijos skyriuje.

Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas pavedė Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlikti Kauno medicinos universiteto klinikų, kuriose nuo pandeminio gripo komplikacijos mirė 13 metų vaikas, veiklos auditą. Išvados ministerijai turi būti pateiktos iki lapkričio 24 dienos.

Kauno medicinos universiteto klinikose nuo vakar dienos taip pat atliekamas ir vidaus auditas. Specialistai aiškinasi, ar viskas buvo atlikta, kad išsaugoti paciento gyvybę.

Užsienio statistika neguodžia

Kokio gydymo galima tikėtis aukščiausiojo lygio ligoninėje?

"Jau prieš penkias dienas nutraukėme planinių ligonių stacionarizavimą, ligonius, užsikrėtusius virusine infekcija, guldome į atskirą skyrių. Numatyta papildomų patalpų tokiems ligoniams", – aiškino Vaikų ligų klinikos vadovas.

Naujasis A(H1N1) virusas labiausiai puola vaikus ir paauglius. Vyresni turi imunitetą, įgytą 1968 m., kai Lietuvoje siautė gripo pandemija. Gydytojas R.Kėvalas pabrėžė, kad pastaraisiais duomenimis JAV, Kalifornijoje, šios amžiaus grupės sirgusiųjų pandeminiu gripu mirtingumas siekia net 11 proc.

Prognozės

Europos infekcinių ligų kontrolės komiteto duomenimis, sergamumo pandeminiu gripu amžiaus vidurkis – 27 metai. Prognozuojama, kad šia liga sirgs apie 20 proc. populiacijos. Iš 100 tūkst. sergančiųjų 100 jų reikės stacionarinio gydymo, šeštadaliui – reanimacinio gydymo. Dviem trečdaliams ligonių vystysis plaučių uždegimas.

Klaidos ar abejingumas?

– Dar pavasarį, kiaulių gripui prasidėjus Meksikoje, žinojote, kaip išvengti skaudžių naujojo gripo kirčių. Priminkite, ką reikėjo daryti?

– Pasaulis turi ir vaistų, ir vakcinos. Mes neturime nieko. Tereikėjo sumokėti 3,5 mln. litų registracijos mokestį, ir šiandien būtume pasiskiepiję nuo naujojo gripo. Akivaizdu, kad dabar siaučia šis, o ne sezoninis gripas. Pastarasis ateis vėliau, todėl dar nevėlu pasiskiepyti ir nuo jo, ir nuo virusinio plaučių uždegimo, kuris yra viena grėsmingiausių gripo komplikacijų. Vadinamasis kiaulių gripas pavojingesnis tuo, kad sklinda oro lašeliniu būdu, o ne kontaktuojant, kaip plito paukščių gripas.

Jau seniai reikėjo parengti visuomenę, kaip saugotis pandeminio gripo ir elgtis susirgus. Gaunu pluoštus įvairių parduotuvių lankstinukų, bet iki šiol negavau nė vieno iš jokios medicinos įstaigos, sveikatos centro. Kai sveikatos apsaugos ministras pasakė, kad gripas – menka liga, infektologai siūlė savo pagalbą. Deja, jos neprireikė nei Seimui, nei Vyriausybei. Pasirengimo pandemijai planas, kurį įteikėme, liko gulėti stalčiuose.

Dabar apsaugai nuo pandeminio gripo siūloma stiprinti imunitetą, bet jo per penkias dienas nepaveiksi. Siūloma gydytis česnakais, bet tai yra absoliuti nesąmonė! Juo nuo kiaulių gripo neapsiginsime, todėl sveikatos politikams beliko raminti visuomenę tuščiais žodžiais.

– Kaip jūs saugotės nuo naujojo gripo?

– Nežinau, su kokiu – sveiku ar sergančiu žmogumi teks kalbėti, kas bus mano bendrakeleivis troleibuse, todėl ir apsisaugoti maksimalių galimybių nematau. Apėjau vaistines – antivirusinių vaistų negavau. Prancūzijoje jų yra apsčiai, užsieniečiams kainuoja 80 litų, draustiems šios šalies gyventojams – tik 10, kai pas mus – 120 litų. Gruodžio pradžioje važiuosiu į konferenciją Prancūzijoje, tai ir vaistų parsivešiu. Pas mus nebuvo surengta nė viena konferencija nei šeimos gydytojams, nei specialistams. Žmonės, nežinodami, kaip saugotis gripo, plūsta į poliklinikas, netyla gydytojų telefonai.

– Ką patartumėte daryti?

– Gripo pandemijai iš anksto turėjo būti parengta ir visuomenė, ir medikai. Pasaulis suplanavo, kada uždarys mokyklas, kas aptarnaus senukus namuose, kad jiems nereikėtų eiti į parduotuves ir sumokėti komunalinių mokesčių, kas pakeis susirgusius policininkus ir taip toliau.

Grįžtant prie apsaugos priemonių mūsų šalyje apmaudu, kad antivirusinių kaukių pas mus iš viso nėra, o popierinei sušlapus, ji taps virusų inkubatoriumi. Niekas nepaaiškina, kas kiek laiko tokią kaukę keisti, kur ją dėti. Užsienio šalių oro uostuose, parduotuvėse, knygynuose – visose masinio susibūrimo vietose plačiai skleidžiama tokia informacija, o pas mus – tyla.

Negana to, pas mus net poliklinikose tame pačiame koridoriuje pas gydytojus laukia vaikai ir seneliai, kosintieji, karščiuojantieji ir sveikieji. Užsienio šalių gydymo įstaigose nurodyti atskiri koridoriai karščiuojantiesiems.

Gydantis namuose karščiuojantiesiems nereikia skubėti mažinti kūno temperatūrą. Tai patartina daryti tik tuomet, kai ji pasiekia 39,5 laipsnio. Iki 38,5 laipsnių kūno temperatūros organizmas gamina interferoną – medžiagą prieš virusą. Jis sukelia ne tik karščiavimą, gerklės, pilvo skausmą, bet ir pykinimą, viduriavimą.

– Minėjote mokyklas. Kada jas uždaryti?

– Kai suserga 5–7 mokiniai. Ir reikia uždaryti ne klasę, o visą mokyklą. Užsienio šalys dar vasarą pasirengė mokymui namuose, internetu, o mes dar tik svarstome, ką daryti. Užsienis apsirūpino vaistais, o mes tik planuojame tam skirti lėšų iš valstybės rezervo. Kodėl to nepadarėme iki šiol? Mes dar nežinome, ką skiepysime, jei gruodį vakcina mus sušelps užsienio šalys. Antra vertus, tos vakcinos nepakaks didžiausios rizikos grupės žmonėms ir taip supriešinsime visuomenę.

– Tačiau juk įgyvendinti jūsų pasiūlymus jokių investicijų nereikėjo?

– Kai ligas vertina įvairių profesijų žmonės, ignoruodami specialistus, kenčia sergantieji.