Kauno valdžia neapsisprendžia, kur galėtų iškilti lietuvių didvyriškumą primenantis paminklas – Pasaulio tautų teisuolių, genocido metais gelbėjusių žydus, memorialas.

Žadėjo paremti Prezidentai

Vakar Kauno miesto tarybos kolegijoje kilo ginčų, kur turėtų stovėti memorialas. Keliems kolegijos nariams pasiūlius, šis klausimas buvo atidėtas savaitei. Kauno meras Andrius Kupčinskas mano, kad reikia įvertinti situaciją ir apmąstyti, kur Kaune galėtų būtų statomi ir kiti planuojami paminklai.

Kauno „Rotary“ klubas, puoselėdamas humanistines tradicijas, iškėlė idėją įamžinti Lietuvos piliečius – Pasaulio tautų teisuolius, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjusius žydus. Nuspręsta, kad geriausias įamžinimas - pastatyti jiems memorialą. Rūpintis, kad būtų įgyvendinta ši idėja, klubo iniciatyva 2003 metais buvo įkurtas labdaros ir paramos fondas „Sefardas“. Šiai idėjai pritaria Prezidentai Valdas Adamkus ir Algirdas Brazauskas, kurie žadėjo savo lėšomis prisidėti prie projekto.

Ragino pagreitinti procesą

Kauno miesto savivaldybės darbo grupė pernai lapkritį įvertino kelias vietas, kuriose galėtų iškilti memorialas: Kalniečių parko teritoriją priešais rekonstruojamą Čečėnijos aikštę; skverą tarp Laisvės alėjos, Trakų ir Krėvos gatvių; erdvę priešais buvusį chasidų sinagogos pastatą A.Mackevičiaus gatvėje; dalį dabartinės Sąjungos aikštės Vilijampolėje; Steigiamojo Seimo aikštę prie Šv.Gertrūdos ir Gimnazijos gatvių sankirtos.

Darbo grupės nuomone, memorialui labiausiai tiktų Steigiamojo Seimo aikštė arba Sąjungos aikštė.

Kauno „Rotary“ klubo įgaliotinis ir Lietuvos sporto klubo „Makabi“ tarybos narys Michailas Duškesas ragino savivaldybę greičiau apsispręsti. „Memorialą greičiausiai kurtų pasaulinio garso architektas. Būtų nekorektiška siūlyti paminklą įrengti ne miesto centre. Taip pat būtų nekorektiška siūlyti tai daryti kapinėse, nes žydai šeštadieniais negali lankyti kapinių“, – teigė M.Duškesas. Anot jo, apie 30 proc. lietuvių, gelbėjusių žydus, buvo kunigai.

Gelbėtojai smarkiai rizikavo

Kauno vicemeras Stanislovas Buškevičius piktinosi, kodėl delsiama paskirti vietą memorialui. „Man tai nesuvokiama. Juk žydų organizacijos savo lėšomis nori įamžinti lietuvius, gelbėjusius žydus. O mes galvojame apie naujas komisijas. Juk memoriale bus iškaltos pavardės lietuvių, kurie rizikavo gyvybe ir gelbėjo žydus. Tai padėtų suartinti šias dvi tautas“, – įsitikinęs S.Buškevičius.

Daugiau kaip penkiasdešimt metų Jeruzalėje, prie Jad Vašem memorialinio instituto, veikia visuomeninė Pasaulio tautų teisuolių – ne žydų, kurie holokausto metu gelbėjo žydus, pripažinimo ir jų nuopelnų įamžinimo komisija. Šiuo metu Pasaulio tautų teisuolių sąraše yra apie 700 Lietuvos žmonių, pelniusių šį apdovanojimą.

Gelbėtojų vardai įrašomi į Garbės sieną Pasaulio tautų teisuolių sode, įkurtame Jad Vašem muziejaus teritorijoje Jeruzalėje.