Belmonto užtvanka avarinės būklės jau nuo pernai gruodžio. Po pirmos vasaros pusės liūčių upės vandens lygiui pakilus daugiau kaip metru situacija tapo kritinė, o vandens banga nuplovė lašišų, upėtakių ir kitų vertingų žuvų nerštavietes.

Nors per kelias dienas buvo surinkta beveik 15 tūkst. parašų, reikalaujančių išsaugoti istorinį statinį, Aplinkos ministerija ir Vilnele migruojančių lašišų gynėjai užtvanką nori griauti.

Ministerija tikina, kad parko grožis be užtvankos nenukentėtų – esą išliktų ir tiltelis, ir vandens kaskados.

Šiuo metu Belmonto užtvanka neturi šeimininko, tačiau patenka į Vilniaus miesto savivaldybės teritoriją, kuri iš pradžių ketino paklusti ministerijos nurodymui užtvanką griauti, tačiau tokiam sprendimui pasipriešino Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba ir Kultūros paveldo departamentas, įtraukę Belmonto užtvanką ir visą Leoniškių prancūziškojo malūno kompleksą į Kultūros vertybių registrą bei įpareigoję savivaldybę likviduoti avarinę būklę.

Dabar savivaldybė tikina darysianti viską, kas jos galiose, kad prieš beveik 200 metų pastatyta Belmonto užtvanka būtų išsaugota ir atkurta – žadama per kelias savaites su Kultūros paveldo departamentu suderinti būtinų darbų planą ir tvarkaraštį.

Savo ruožtu Aplinkos ministerija neatmeta galimybės kreiptis į teismą ir užginčyti sprendimą į Kultūros vertybių registrą įtraukti atskirus Belmonto teritorijos objektus.

Išsamiau – Giedrės Baltrušytės reportaže.