Kauno Kazio Griniaus vidurinėje mokykloje vakar buvo juntama įtampa, vaikų šurmulys koridoriuose – tylesnis nei įprastai.

Žinia, kad po savaitgalį Vilniuje vykusio hip hopo šokių konkurso netikėtai mirė trylikametė šios mokyklos moksleivė Laura B., pribloškė ne tik artimiausius bendraklasius, bet ir daugelį moksleivių, mokytojų.

Laura B. Vilniuje stebėjo vykusias šokių varžybas, tačiau jose nedalyvavo. Po konkurso trylikametei kaunietei pasidarė bloga, ji išėjo į lauką ir neteko sąmonės. Greitosios pagalbos automobiliu mergaitė buvo nuvežta į ligoninę, tačiau maždaug po pusvalandžio mirė. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas informavo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Pirminiais duomenimis, mergaitę ištiko insultas. Teismo medicinos ekspertai savo išvadų dar nepaskelbė.

"Visi esame labai šokiruoti. Mokykloje juntama slogi atmosfera. Tai yra natūralu, nes mokiniai neteko savo draugės, o mokytojai moksleivės, kurią gerai pažinojo, – nuotaikas mokykloje apibūdino mokyklos psichologė Rita Lilienė. – Atsisakėme minties uždegti žvakutę, skirtą mergaitei atminti, nes visi ir taip išgyvena skausmą bei suvokia, kad jos nebėra. Jei mokykloje būtų vaikų, kurie galvoja apie savižudybę, juos tai galėtų paskatinti. Pasirinkome kitą būdą pagerbti mergaitę, viename stendų pakabindami užuojautą."

"Vyko pokalbiai su tėvais, kaip jie turėtų elgtis vaikams netekus draugės. Mūsų mokyklos psichologė su vaikais apie tai kalba jau antra diena", – tikino mokyklos direktorius Stanislovas Šimanauskas.

Anot R.Lilienės, po moksleivės mirties psichologinės pagalbos kreipėsi mokiniai, kuriuos įvykis labiausiai sukrėtė. Padėti liūdintiems mokyklos draugams buvo sutelktos papildomos psichologų pajėgos. "Kalbėjome su bendraklasiais, su jos draugais, patarėme, kaip išgyventi užklupusią nelaimę. Vaikams išdalijome lapelius su psichologinės pagalbos telefonais, kad bet kuriuo paros metu jie galėtų savo išgyvenimus papasakoti ir išsilieti, jei šalia tuo metu nebūtų kito artimo žmogaus. Tokia patirtis vaikams yra ypač skaudi", – teigė R.Lilienė.

Mokyklos pedagogai tikino, kad netikėtai mirusi mergaitė buvo aktyvi ir bendraujanti, kaip ir daugelis moksleivių dalyvavo kūno kultūros pamokose, tačiau daugiau apie mergaitės sveikatos būklę komentuoti nebuvo linkę.

"Gerbdami tėvų norą ir jų patirtą skausmą šios situacijos nenorime komentuoti. Kai aprims aistros, galbūt galėsime daugiau pasakyti. Tačiau kiek man žinoma, kūno kultūros pamokose ji dalyvavo, tai daryti jai nebuvo uždrausta", – teigė R.Lilienė.

Pedagogai sakė, kad mergaitė buvo viena aktyviausių mokykloje, neatsisakydavo dalyvauti renginiuose, klasės veikloje.

Kuomet vaikai rengiasi eiti į pirmą klasę, tikrinamos visų be išimties vaikų akys, nosis, ausys, gerklė, dantys, laikysena, atliekama kardiograma, kraujo ir šlapimo tyrimai. Apsilankius pas minėtų sričių specialistus, šeimos gydytojas padaro galutinę išvadą ir išrašo pažymą. Vėliau moksleiviams kasmet prieš mokslo metus reikia medicininės pažymos. Pas atskirų sričių gydytojus jie siunčiami tuo atveju, jei medicininėje byloje įrašyta, kad jam reikalinga pakartotinė apžiūra. Pas specialistus vaikai gali būti siunčiami ir tėvų pageidavimu. Jei pirmoje klasėje išduota pažyma, kad vaikas visiškai sveikas, antrą kartą pas specialistus jis nebesiunčiamas, tik atliekami kraujo, šlapimo tyrimai. Intensyviai sportuojantis vaikas papildomai turi būti apžiūrimas Sporto medicinos centre. Pažymų tėvai su vaikais dažniausiai ateina rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Yra ir tokių tėvų, kurie sako, kad jų vaikas sveikas, prašo duoti vaikui pažymą jo netikrinant. Jie aiškina neturintys laiko laukti eilėse, vaikas per atostogas būna išvažiavęs. Mes prašome, kad bent atsivestų vaiką ir galėtume jį apžiūrėti.

Kauno sporto medicinos centro direktorė, gydytoja Liuda Rilienė:

Sporto medicinos centro apžiūra skiriama priklausomai nuo sportininko kvalifikacijos. Tik pradedančiajam turbūt užtenka šeimos gydytojo pažymos. Pradėjus sportuoti intensyviau, reikalingas specialus ištyrimas. Tiriamas kraujas, atliekama kardiograma veikiant tam tikram fiziniam krūviui. Esant reikalui, sportininkas siunčiamas pas specialistus. Pas mus lankosi ne tik sportininkai, bet ir įvairių sričių šokėjai, nes jiems taip pat tenka nemenkas fizinis krūvis. Priklausomai nuo meistriškumo ir sporto šakos, sportininkų sveikata profilaktiškai tikrinama vieną, du ar tris kartus per metus. Su kai kurių vaikų tėvais tenka kariauti, nes jiems atrodo, kad vaikas sveikas, o mes kažko ieškome. Ištyrę detaliau, dažnai randame daug įvairių patologijų, juk šeimos gydytojai nei iš šio, nei iš to nesiunčia daryti kardiogramų. Nedraudžiame sportuoti, tik rekomenduojame mažinti krūvį. Kartais siūloma rinktis kitą sporto šaką, kartais patariama atsisakyti profesionalaus sporto.

KMU Vaikų ligų klinikos ir intensyviosios terapijos skyriaus vadovas Rimantas Kevalas:

Kuomet skrodimo metu mirties priežastis nerandama, šiandieninis mokslas tai laiko širdies skilvelio ritmo sutrikimu, kuris pasireiškia vieną ir paskutinį kartą gyvenime. Viena hipotezių – tai genetiškai nulemta patologija. Insultą (kraujo išsiliejimą į smegenis) jauniems žmonėms gali sukelti kraujagyslių apsigimimas, tai neturi nieko bendra su fiziniu krūviu. Insultas ištinka ir naujagimius, ir mažamečius vaikus. Dažniausiai kraujas smegenyse išsilieja vyresniems žmonėms, jį gali išprovokuoti padidėjęs kraujospūdis. Yra daug kitų ligų, kurios gali nulemti mirtį. Tačiau neįsivaizduoju, koks turėtų būti fizinis krūvis vaikui, kuris būtų mirties priežastimi. Užbėgti už akių neaiškios kilmės mirtims neįmanoma, nėra nei diagnostinių priemonių, nei simptomų.

Kauno medicinos universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė profesorė Ramunė Kalėdienė:

Už savo sveikatą atsakingi ir patys žmonės. Jei vaikas pradeda kuo nors skųstis, šeimos gydytojas visada nusiųs atlikti išsamesnį tyrimą. Visi sportuojantys vaikai papildomai turi tikrintis Sporto medicinos centre. Mano pačios sūnus sportuoja, kiekvienais metais ten einame, kur atliekami labai išsamūs tyrimai.