Vienai Amsterdamo leidyklai ką tik įteiktas JAV konsulo tarpukario Lietuvoje dienoraštis, turtingas įdomių pastebėjimų ir susitikimų, parengtas Viskonsino universiteto (JAV) istorijos profesoriaus Alfredo Ericho Senno.

Žmona – aukštuomenės pažiba

A.E.Sennas neatsitiktinai jau dešimt pavasarių iš eilės atvažiuoja padirbėti VDU – šioje aukštojoje mokykloje tarpukariu dėstė jo tėvas. Būtent Kaune susipažino A.E.Senno tėvai, čia gimė ir abi seserys. "Nors aš pasaulį išvydau jau JAV, tačiau mane visada traukė tėvų miestas. Neseniai dar vienas atsitiktinumas man priartino Kauną – susipažinau su tarpukario laikinojoje sostinėje JAV konsulu dirbusio Roberto W.Heingartnerio anūke, – pasakojo A.E.Sennas. – Iš jos sužinojau, kad yra išlikęs R.W.Heingartnerio dienoraštis, rašytas būtent Kaune. Perskaitęs gautą tekstą, supratau, kad tai turi būti įdomu Lietuvos žmonėms, o ypač – kauniečiams." Profesorius R.W.Heingartnerio dienraščiui parašė įvadą ir komentarus. Knyga pirmiausiai pasirodys anglų kalba. "Vėliau, jei kuri Lietuvos leidykla susidomės – galbūt ir lietuviškai", – svarstė A.E.Sennas.

Dienoraščio, kurį spaudai parengęs A.E.Sennas pavadino "Lietuva trečiajame dešimtmetyje", autorius R.W.Heingartneris 1926–1928 m. Kaune gyveno Gedimino gatvėje. Ir vokiečių kalbą mokėjęs JAV diplomatas, anot A.E.Senno, buvo labai konservatyvus žmogus – nemėgo triukšmingų pokylių, viešumos, mieliau sėdėdavo namuose prie radijo, klausydamasis žinių, operų transliacijų iš Vienos, Austrijos, Lenkijos ir kitų šalių. Tuo tarpu jo žmona buvo visiška priešingybė. Išvaizdi, komunikabili ir inteligentiška moteris greitai ir lengvai įsiliejo į Lietuvos aukštuomenę. Skaitant dienoraštį, susidaro įspūdis, kad ši įdomi moteris labai patiko Augustinui Voldemarui – anuometiniam ministrui pirmininkui, nors šis viešas susižavėjimas galėjo būti tik gudraus ir skandalingo politiko taktika.|

Patiko šampanas ir ikrai

A.E.Sennas papildė R.W.Heingartnerio dienoraštį archyvuose rasta amerikiečių diplomato pranešimų, siųstų į į JAV, medžiaga.  Tačiau, perspėjo A.E.Sennas, besidomintys politikos istorija dienoraštyje ras maža ką įdomaus, nes konsulas nemėgęs kalbėti apie politiką. Jis daugiau perteikė savo įspūdžius apie Lietuvą, jos klimatines sąlygas, šalies elito ir diplomatų gyvenimą, jo atmosferą, pokylius, kuriuose, beje, konsulo nuomone, buvo geriama daug stipriųjų gėrimų. Nors R.W.Heingartneris nemėgo alkoholio, tačiau dienoraštyje prisipažįsta, kad jam labai patiko šampanas ir ikrai.

Dienoraštyje konsulas pastebi, kad Sofija Smetonienė mėgo lošti bridžą. Į savo lošėjų klubą ji priėmė ir žaviąją R.W.Heingartnerio žmoną. Klubo nariai rinkdavosi lošti bridžo kiekvieną pirmadienį Prezidentūroje, į kurią su žmona kartais ateidavo ir konsulas – taip  žmona įtraukdavo vyrą į Lietuvos aukštuomenės gyvenimą.

Įsiminė fotografų blykstės

1927 m. rugsėjo 10-osios vakarą Kauno arkikatedroje bazilikoje įvyko ypatingos jungtuvės – arkivyskupas (greičiausiai tai buvo 1926 m. į šias pareigas paskirtas Juozapas Skvireckas) sutuokė Prezidento Antano Smetonos dukrą Mariją ir pulkininką Aloyzą Valušį. Konsulas smulkiai aprašo apeigas, svečius, jungtuvių atmosferą. Per iškilmingas apeigas  bažnyčia buvo pilna. Konsului įsiminė, kad įspūdingą jungtuvių ceremoniją labai trikdė fotoaparatų blykstės ir filmavimo kameros. Beje, jaunuosius sujungęs arkivyskupas perdavė ir popiežiaus palaiminimą.

Į vestuvių puotą konsulas nebuvo pakviestas, nes esą Prezidentui būtų tekę kviesti visą diplomatinį korpusą, kad nebūtų įsižeidusiųjų. Kitą dieną po vestuvių bridžo klubo nariai nutarė pasveikinti jaunavedžius – tai jie padarė pirmadienį, tradiciškai susirinkę į klubą.

Skandalingos žmogžudystės užkulisiai

Skaitytojai iš konsulo dienoraščio sužinos mažai žinomų arba iš viso nežinomų faktų apie JAV pilietybę turėjusį turtuolį Joną Romaną (tikroji pavardė Ramanauskas), kuris gavo simbolinę bausmę (šešerius metus kalėjimo) už karo gydytojo pulkininko leitenanto Jono Brundzos nužudymą Palangoje. Žmogžudystės priežastis – meilės trikampis. Savo vyro teisme Marija Romanienė pareiškė neketinanti toliau gyventi su žmogumi, kuris per visą bendrą jų gyvenimą ją mušė, o vėliau nužudė jos mylimą žmogų. Be to, ji jau prieš tragišką įvykį esą buvo nusprendusi skirtis su J.Romanu. Gražuolė M.Romanienė savo žodžių neatsisakė – po teismo ji išvažiavo su vyru į JAV, kur išsiskyrė ir liko ištikima savo didžiajai meilei – J.Brundzai.

Iš konsulo užrašų paaiškėja, kad jis lankė JAV pilietybę turėjusį lietuvį kalėjime, kur J.Romanas buvo paskirtas bibliotekininku. R.W.Heingartneris, be kita ko, atnešdavo kaliniui gerų cigarų. Palanki J.Romanui buvo ir S.Smetonienė, todėl nieko nuostabaus, kad po poros metų, praleistų už grotų, žmogžudys buvo amnestuotas. "Apie tolesnį J.Romano gyvenimą JAV daugiau galėtų papasakoti jį pažinojęs Mykolas Drunga, tačiau tai – jau kita istorija. Konsulas aprašė tik tai, kas vyko Kaune 1926–1928 metais, – pastebėjo A.E.Sennas. – Beje, jis daug dėmesio dienoraštyje skyrė savo gyvenimo sąlygoms laikinojoje sostinėje, kurioje tuo metu labai stigo daržovių, nebuvo išplėtoti vandentiekio ir kanalizacijos tinklai. Man buvo labai įdomios visos dienoraštyje užrašytos smulkmenos ir Kauno atmosfera, nes tuo metu šiame mieste gyveno ir mano tėvai. Manau, kad R.W.Heingartnerio užrašai pravers visiems, kurie domisi praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio gyvenimu Lietuvoje."

Dar apie R.W.Heingartnerį ir A.E.Senną

R.W.Heingartneris išvažiavo iš Lietuvos 1928 m. dirbti į Vokietiją. Po to dirbo Kanadoje. Mirė 1943 m.

R.W.Heingartnerio žmona mirė 1934 m.

A.E.Sennas – Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys, VDU garbės daktaras, dėstantis diplomatijos istorijos kursą. Mūsų šalyje žinomiausios dvi jo knygos: "Lietuvos valstybės atkūrimas 1918–1920" ir "Bundanti Lietuva", tačiau istorikas yra parašęs ir daugybę kitų.

A.E.Seno tėvas buvo garsus šveicarų kilmės kalbininkas, 1921 m. atvykęs į Lietuvą, kur susipažino su grafo Tiškevičiaus ūkvedžio dukra ir ją vedė. Tad A.E.Senui, turinčiam JAV ir Šveicarijos pilietybę, sunku atsakyti į klausimą apie jo tautybę.

Per tėvą A.E.Seną siejo ryšiai su iškiliais išeiviais: Jurgio Baltrušaičio sūnumi, Antanu Maceina, Mykolu Krupavičiumi, Stasiu Lozoraičiu, Vaclovu Sidzikausku.