Turbūt ne visi žino, kad Šv. Valentino dienos ištakos prasidėjo dar senovės Romoje per Luperkalijos šventes. Luperkalija – tai erotikos festivalis, kuris buvo skirtas deivės Juno Februatos ir dievo Fauno (vienas jo slapyvardžių Luperkas) karštos meilės istorijai.
Ši šventė vykdavo kiekvienais metais vasario 15 d. O Šv. Valentino – visų įsimylėjėlių – diena, kuri švenčiama vasario 14 d., atsirado gerokai vėliau.
Rašytiniuose šaltiniuose galima aptikti duomenų, kad antikos laikais buvo labai didelis naujagimių mirtingumas. 276 m. prieš Kristų daugeliui Romos moterų įvyko persileidimas ir orakulas pranešė, kad norint padidinti gimstamumą, reikia įvesti kūniškos bausmės ritualą dailiajai lyčiai.
Į tuos žmones, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių susilaukė mažai vaikų arba visai jų neturėjo, buvo žiūrima kaip į prakeiktus. Todėl ir buvo imtasi mistinių ritualų, kad jie taptų vaisingi.
Pagal legendą vietą, kur vilkė žindė Romos įkūrėjus – Romulą ir Remą, romėnai laikė šventa. Todėl kiekvienais metais vasario 15 d. čia buvo rengiama šventė, pavadinta "Lupercalia" (nuo lotyniško žodžio lupo – vilkė), per kurią buvo aukojami gyvūnai. Iš jų odos buvo daromi rimbai.
Luperkalijos festivalio pagrindinis akcentas – apsinuoginę vyrai, mojuojantys ožkų odos diržais ir besivaikantys moteris, kurios gana noriai atstatydavo savo pasturgalius ir leisdavosi plakamos, nes buvo įsitikinusios, kad nuo kirčių jos taps vaisingos ir lengvai gimdys. Šis ritualas labai paplito Romoje.
Šventės pabaigoje moterys taip pat išsirengdavo nuogai. Šios iškilmės buvo tokios populiarios ir "pergyveno" net kažkada kitas gausiai žmonių sulaukdavusias šventes, kurios buvo atšauktos su krikščionybės atėjimu.
Luperkalijos šventimas baigdavosi savotiška loterija. Mergaitės paauglės surašydavo ant popieriaus skiaučių savo vardus ir įmesdavo į didžiulę urną. Mergaitė, kurios parašytą vardą ant popierėlio ištraukdavo vyras iš urnos, tapdavo jo sekso partnere iki kitos Luperkalijos šventės. Todėl ši šventė žmonėms asocijuodavosi su laisva meile ir seksu.
494 metais popiežius Gelazijus I mėgino uždrausti šią erotišką šventę. Todėl vietoj mergaičių vardų į dėžę patekdavo krikščioniški šventieji vardai. Popiežiaus sumanymu ir vyrai, ir moterys turėjo traukti iš dėžutės užrašus su vardais ir visus metus melstis būtent tam šventajam, kurio vardą jie ištraukė.
Po kurio laiko Luperkalijos šventę pakeitė Šv. Valentino diena.
Naujausi komentarai