Kaune vakar viešėjęs premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad universitetai turėtų ugdyti potencialius Nobelio premijos laureatus arba juos kviestis dėstytojauti iš užsienio.

Vyriausybės vadovas apie tai prabilo konferencijoje "Lietuvos mokslas ir pramonė". Į Kauno technologijos universiteto (KTU) aulą vakar suplūdo miesto profesūra – kasmetėje konferencijoje, skirtoje skatinti glaudesnį mokslo ir verslo bendradarbiavimą, dalytasi mintimis apie mokslą ir inovacijas, kurios gali būti pasitelktos šalies ūkio konkurencingumui didinti.

"Iš aukštojo mokslo tikiuosi Nobelio premijos, nebūkime kuklūs, nes ambicija yra viena varomųjų jėgų", – konferencijos dalyviams sakė premjeras Andrius Kubilius. Šis tikslas, anot jo, galėtų būti pasiektas, jeigu būtų dirbama kryptingai. Tuomet galbūt po dešimtmečio kito ir Lietuva galėtų didžiuotis tokiu garbiu apdovanojimu. Artimesnėje perspektyvoje, pasak premjero, šalies aukštosios mokyklos turėtų siekti aukštesnių pozicijų universitetų reitingų lentelėse. Šiuo metu Lietuvos aukštosios mokyklos vargiai patenka į 500 geriausiųjų.

"Esame atsilikėliai. Tokia išvada peršasi pažiūrėjus į ES šalių rodiklius, todėl reikia galvoti apie permainas", – pabrėžė ministras pirmininkas. Jam ypač nerimą kelia faktas, kad maždaug 50 proc. geriausiųjų Lietuvos abiturientų tolesnes studijas renkasi užsienio universitetuose. Kurti modernią ir pažangią visuomenę padėtų ir glaudesnis mokslo bei verslo bendradarbiavimas, todėl būtina versle diegti inovacijas, puoselėti slėnių veiklą. Premjeras įsitikinęs, kad kol patys neišugdėme nė vieno Nobelio premijos laureato, galėtume bent pabandyti pasikviesti tokių asmenų į Lietuvos aukštąsias mokyklas skaityti paskaitų. Šį politiko pasiūlymą mokslininkai vertino nevienareikšmiškai. Esą ar valstybė sutiktų skirti papildomai iš biudžeto 300 tūkst. litų per mėnesį tokio mokslininko darbui apmokėti. O gal pasiūlytų atleisti trisdešimt kitų dėstytojų, kad studentai galėtų paklausyti tokio žmogaus paskaitų.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius konferencijoje sudėliojo mokslo ir studijų sistemos pertvarkymo akcentus. Mokslininkams jis žadėjo mažesnius darbo krūvius ir gausesnį finansavimą. Ministras pabrėžė, kad pagal tokį modelį, kurį bandoma įdiegti Lietuvos aukštosiose mokyklose, dirba 80 iš 100 geriausių pasaulio universitetų.