Prislėgė mintys apie krizę? Neturite pinigų kelionei į pajūrį? Šeštadienio rytą užsitepkite sumuštinių, užsiplikykite arbatos termose ir keliaukite į ranka pasiekiamą kurortą – Birštoną.
Maudynės Nemune negundo
Kauniečių Vitos ir Erlando Bartulių šeima į kurortą, nuo Kauno nutolusį vos 40 kilometrų, atvažiuoja bet kelis kartus per metus. Juk čia, Nemuno pakrantėje, gatvelėse ir skveruose, akį traukianti tvarka: visur nušienauta, žydi gėlynai, miestelio centre – trinkelėmis grįstos gatvės ir šaligatviai.
"Čia viskas sutvarkyta, švaru. Girdžiu, kaip gatvelėmis vaikštantys žmonės žavisi aplinka, jaučiasi tarsi botanikos sode", – pojūčiais dalijosi Erlandas. Skrybėle pasipuošusi jo antroji pusė Vita su metukų sūnumi Jokūbu paupy mėgavosi tyro oro gurkšniais ir Nemune irkluojančiais sportininkais.
"Net neverta važiuoti į Palangą, Birštonas – visai šalia Kauno, gali atvažiuoti kad ir pusdieniui. Vienintelis trūkumas Birštone – nėra paplūdimio. Mačiau, kad yra persirengimo būdelių prie Nemuno, bet man baisoka kažkaip ten lįsti", – atviravo kaunietė. Kita vertus, pasak jos, toks kurortas ypač populiarus turėtų būti rudenį, kuomet oras atvėsta, bet norisi pasivaikščioti, pakvėpuoti grynu oru.
Šeštadienio 9 val. ryto šeima jau buvo Birštone ir Nemuno pakrantėje gardžiavosi pusryčiais. Bartulių šeima atsivežė sumuštinių, termosą. Valgyti savo maistą gamtoje dar smagiau, nei pietauti kavinėje.
"Gamta tokia graži, kad nesinori lįsti į patalpą", – pridūrė Vita. Pasak jos vyro, savo maisto vertėjo įsidėti ir dėl to, kad Birštone nėra daug maitinimo įstaigų. Tiesa, maistas jose kiek pigesnis nei Kauno kavinėse.
Kitą kartą vienai dieną į Birštoną atskubėsianti Bartulių šeima pasiryžusi išmėginti ir gydyklų siūlomas paslaugas, nes pastarąjį kartą tam nepasiruošė – nepasiėmė rankšluosčių, maudymosi kostiumų.
Įrengta petankės aikštelė
Mamos su vežimėliais ne vienintelės rieda Birštono šaligatviais ir skverais. Kurorto gatvelėmis nardo riedutininkai, dviratininkai.
Sporto centre, kuris atviras ir savaitgalį, už 25 litus per parą galima išsinuomoti ne tik dviratį, bet ir dvivietę baidarę. Keturvietės kanojos nuoma kiek brangesnė – 30 litų per parą. Sparčiai populiarėjančio sportinio žaidimo – petankės gerbėjai ras kur nemokamai pamėtyti atsivežtus metalinius rutulius.
Šeštadienis Birštone – ne tik poilsiautojų, bet ir vestuvininkų diena. Šiemet 100 metų jubiliejų švenčiančioje Šv.Antanto Paduviečio bažnyčioje viena po kitos savo gyvenimus susieja jaunųjų poros.
Daugiau nei 5 tūkst. gyventojų turinti Birštono savivaldybė tokiu tuoktuvių mastu vargiai galėtų pasigirti. Dauguma žiedus mainančių jaunųjų kilę iš kitur, Birštono šventovėje tuokiasi nemažai kauniečių. Kai kurie vestuvininkai ne tik įsiamžina vaizdingame Birštono mieste, jo apylinkėse, bet ir randa laiko gurkštelėti čia pat išgaunamo ir nemokamai siūlomo mineralinio vandens.
Naujovė – poilsis išsimokėtinai
Kam reikia triukšmo, važiuoja į Druskininkus, kas ieško ramybės – renkasi Birštoną. Taip kurorto privalumus įvardijo miestelyje veikiančių dviejų sanatorijų – "Versmės" ir "Tulpės" darbuotojai. Pastarosios įstaigos su nerimu laukia rudens: vasarą ligonių ir komercinių klientų dar nemažai, o nuo rugsėjo jų gali labai sumažėti.
Ankstesniais metais, nusprendęs pasilepinti ar pataisyti sveikatą sanatorijose iš anksto neužsisakęs paslaugų, galėdavai likti nieko nepešęs. Dabar savaitgalį netikėtai atvykęs į Birštoną nakvynę rasi tiek vienoje, tiek kitoje sanatorijoje.
340 vietų turinčioje "Versmėje" praėjusį šeštadienį buvo užimta 73 proc. miegamų vietų, 140 vietų turinčioje "Tulpėje" – 79 proc. Dauguma mineralinio vandens ir gydomojo purvo procedūrų taip pat bus prieinamos. "Versmė" šiuo metu taiko nuolaidas apgyvendinimui, o "Tulpė" žada akcijų nuo rudens.
Nors Birštonas alsuoja ramybe, potencialiems klientams įtaką daranti ekonominė krizė neaplenkia ir sanatorijų. "Versmės" vyresniosios registratorės Aldonos Gručaitės pastebėjimu, jau gerokai sumažėjo žmonių, kuriems gydymą ir reabilitaciją sanatorijoje apmoka valstybinės ligonių kasos.
"Versmė" kol kas atsigriebia su vadinamaisiais komerciniais klientais. Nemažai atvažiuoja gydytis ir ilsėtis iš artimiausių miestų, taip pat iš Klaipėdos, Latvijos, Rusijos, Vokietijos. Apsistojantieji nakvynei dažniausiai susigundo išmėginti bent kelias procedūras.
Žodis "sunkmetį" jau linksniuoja ir sanatorijų rinkodarininkai. "Versmė" pradėjo siūlyti žmonėms naują galimybę – už gydymo ar poilsio paslaugas sumokėti dalimis ir vėliau. Taip esą žmonės galės ilsėtis ar atostogauti netaupydami ir nepajusdami sunkmečio.
Įdomybės apie Birštoną
Birštonas minimas kaip Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių medžioklės dvaras, kurį labai mėgęs Vytautas Didysis.
Birštono kurorto kūrimosi pradžia siejama su 1846 m., kai Stakliškių kurorto gydytojas Benediktas Balinskis, susidomėjęs Birštono šaltiniais, atsiuntė čia ligonę ir ši pasveiko.
1854 m. pabaigoje Rusijos vidaus reikalų ministras pasirašė leidimą steigti Birštono kurortą. Jau kitais metais buvo pastatyta pirmoji gydykla, o XIX a. 6 dešimtmetyje Birštonas, kaip balneologinis kurortas, buvo jau gerai žinomas visoje Rusijos imperijoje.
Reikšmingiausiu įvykiu kurortologijos istorijoje tapo gydymo purvu Birštone pradžia. Durpes gydomajam purvui atveždavo iš Velniabliūdžio durpyno.
1945 m. Baltojoje viloje gydėsi iš Štuthofo koncentracijos stovyklos grįžęs rašytojas Balys Sruoga. Kaip tik čia jis parašė memuarus "Dievų miškas".
82 proc. Birštono savivaldybės teritorijos yra Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje.
Šaltinis: Birštono turizmo informacijos centras
Naujausi komentarai