Anūkas Pekine grūmėsi dėl medalio ir pralaimėjo pirmam varžovui. Seneliai Pietų Ostijoje kovojo dėl savo gyvybės. Jų telefonai tyli. Tai Lietuvos olimpiečio Alberto Techovo pastarųjų dienų patirtis.

Karas supurtė sportininką
28 m. dziudo imtynininkas A.Techovas buvo viską suplanavęs iki menkiausių smulkmenų. Jo tikslas antrojoje olimpiadoje – patekti tarp devynių stipriausių atletų. Gera sportinė forma, tvirtas psichologinis nusiteikimas.

Tačiau viską aukštyn kojomis apvertė karo mėsmalė, sužeistų žmonių aimanos ir kraujas olimpinių žaidynių atidarymo dieną. Siaubas ir nežinia – per kelias akimirkas išgaravo ir gera nuotaika, ir psichologinė pusiausvyra.

"Sportininkas, kaip karys, privalo eiti į areną ir kovoti. Bet buvo sunku. Vilniuje raudanti mama ir karo epicentre atsidūrę seneliai", – apie išgyvenimus prieš olimpinį startą kalbėjo vilnietis dziudo imtynininkas A.Techovas.

Osetinų tautybės vyras kaip niekas kitas pajuto, kad pasaulį turėjusi vienyti olimpinių žaidynių dvasia buvo aptaškyta krauju. "Nenoriu veltis į politiką. Tai tragedija, mano šeimos siaubas", – kalbėjo sportininkas. Nesėkmingai pasirodęs pirmą olimpinių žaidynių dieną jis niekam neaiškino priežasčių, kurios galėjo sutrukdyti įveikti ne itin pajėgų varžovą iš Venesuelos Javierą Antonijo Guedezą. "Negalėjau susikaupti, kai dedasi tokie dalykai", – vakar prabilo sportininkas.

Po kovos jis pirmiausia domėjosi ne kitų sportininkų laimėjimais, nevyko į olimpines arenas stebėti varžovų dvikovų. Jo akys nukrypo į motinos ir tėvo gimtinę – Pietų Kaukazą, Pietų Osetijos ir Gruzijos pasienį, kur tuo metu krito bombos ir griaudėjo automatai.

Telefonu palaiko motiną

A.Techovas prieš mėnesį viešėjo Osetijoje, bet  netikėjo, kad prasidės karas. Tuomet aplankė ir ten gyvenančius senelius. Jie 77 metus gyvena Pietų Osetijoje, Cinagario kaime.

Kaip jie jautėsi, kai aplinkui krito bombos, A.Techovas sužinojo telefonu – daug sportininkui apie įvykius papasakojo mama, kuri iš Osetijos grįžo penktadienį.

"Kaip sugedęs telefonas dalį naujienų sužinojau per televiziją, dalį – iš mamos", – atsidusdamas kalbėjo A.Techovas. Jis su tėvu, kuris yra ir treneris, į Vilnių ketina grįžti rugpjūčio 16 d. Iki to laiko sportininkas žadėjo nueiti į likusias dziudo ir krepšinio rungtynes.

Laukimas varo iš proto

Augantis nerimas dėl artimųjų apėmęs ir sportininko motiną Violetą Techovą. Drebantis jos balsas ir ašaros parodo tikrąjį karo siaubą. Baimė ir nerimas įsėlino ne tik į Pietų Kaukazą, bet ir vilnietės namus.
Moteris atidžiai seka visas naujienas, iš rankų nepaleidžia mobiliojo telefono.

"Jaučiamės gerai, esame ramūs ir saugūs", – tokiais žodžiais dukrą šeštadienio vakarą ramino 77 metų Violetos tėvas, visą gyvenimą praleidęs Cinagario kaime. Tačiau jau kitą rytą jo balso moteris neišgirdo. Jokių paaiškinimų, jokio pasigailėjimo, tik tas pats autoatsakiklio įrašas: "Palikite žinutę."

Moteris nebežino, ko imtis. Ji laukia iš Pekino grįžtančio sūnaus ir vyro. Per pokalbį Violetos rankos nevalingai kelis kartus rinko vis tą patį numerį. Jokių žinių. Ją palaiko Rusijoje gyvenantis brolis, tačiau jo skambučiai taip pat nepasiekia artimųjų. "Laukimas varo iš proto, bet turiu vilties. Tikiu, kad tėvai gyvi", – liūdėjo sportininko mama.

Nenorėjo vykti pas dukrą

Ar prasidėjus neramumams Pietų Kaukaze Techovai artimųjų neragino palikti Gruzijos? Moteris sakė, kad viešėdama pas tėvus bandė įkalbėti juos vykti kartu į Vilnių, kur būtų buvę saugūs, tačiau jie užsispyrę laikėsi savo nuomonės.

"Čia gimėme, gyvename ir jei reikės, mirsime",– taip prieš kelias dienas tvirtai išrėžė Violetos tėvas. Jis neketino slapstytis ar bėgti nuo karių.

Lietuvą vadina namais

Kaip atsitiko, kad du osetinai vienas kitą sutiko Vilniuje? Čia pagyveno, susilaukė sūnaus, kuris dabar gina ne tėvų gimtosios žemės, o Lietuvos garbę.

Violeta į Lietuvą atvyko studijuoti ekonomikos. Tuo metu jos būsimas vyras tarnavo Vilniuje. "Taip ir susipažinome. Pritapome, radome darbus ir likome", – prisiminė moteris.

"Į Pietų Osetiją nebegrįšime. Lietuva – mūsų namai", – kalbėjo moteris. "Gaila, kad nepasisekė sūnui. Jis nenorėjo nuvilti sirgalių, tikrai labai stengėsi. Bet viskas sukrito vienu metu", – apgailestavo moteris.