Pasirodo, Vilniaus maratonas tapo puikia sezono pradžia vienai Lietuvos olimpiečių. Maratonininkė Diana Lobačevskė sezoną pradėjo pergale pusmaratonio (21 km) bėgime.

– Ar sunki buvo pergalė pusmaratonyje?

– Visiškai nesunki, man tai buvo vienas malonumas.

– Ne vienas dalyvis džiaugėsi, kad trasa buvo labai žavi savo vaizdais.

– Graži, dėl to ginčytis negaliu. Didžioji jos dalis – miesto centre. Vienintelis dalykas, kuris netinka bėgikams, – danga. Mes privalome saugoti savo kojas. Tačiau visa kita man labai patiko, džiaugiuosi puikia atmosfera.

– Maratone dalyvavo per 5 tūkst. dalyvių. Ar nustebino šis skaičius?

– Prisipažinsiu, tikėjausi, kad šiais metais dalyvių bus daug. Pastaruosius metus pastebiu, kad vis daugiau žmonių pratinasi bėgioti, sportuoti. Matau, kad žmonės treniruojasi ne tik mėgėjiškai, neretai pastebiu žmonių būrelius, kurie per treniruotes viską daro labai kryptingai. Smagu į tai žiūrėti Vingio parke. Tikėjau, kad dalyvių šiais metais tikrai netrūks.

– Kas, jūsų manymu, skatina žmones rinktis bėgimą ir tokias ilgas distancijas?

– Tai yra malonumas. Tokias distancijas renkasi žmonės, kurie sugeba pajausti malonumą bėgdami. Jeigu nejaučiate malonumo, nieko gero nebus. Manau, kad organizatoriai puikiai pasidarbavo: vyko nemokamos treniruotės, reklama. Nepamirškime, kad Lietuvoje per pastaruosius metus atsirado nemažai sporto klubų. Žmonės keičiasi. Anksčiau Neries paupiu eidavau ir nepastebėdavau nė vieno bėgančio, o dabar – sunku net prasilenkti. Vingio parke dabar po pietų neįmanoma prabėgti. Žmonės ne tik bėgioja, bet ir važinėja riedučiais, dviračiais. Tai nuostabu.

– Ar galima sakyti, kad lietuviai vakarėja ir vis daugiau laiko atranda sportui?

– Pritarčiau. Aštuonerius metus gyvenau Anglijoje. Grįžau ir pamačiau, kad pasikeitė lietuvių prioritetai ir požiūris į sportą. Tobulėjame žingsnis po žingsnio – gražu į tai žiūrėti. Mielai padėčiau žmonėms, kuriems kyla klausimų, nuo ko reikėtų pradėti. Norėčiau kelti stimulą. Esu tik už tai, kad jaunimas sportuotų, o ne sėdėtų po tiltais ir gurkšnotų alų.

– Kitais metais taip pat nepraleisite progos sudalyvauti?

– Tikiuosi. Praėjusiais metais negalėjau dalyvauti, šiais pavyko. Dabar pusmaratonį bėgau praėjus lygiai penkioms savaitėms nuo starto olimpinėse žaidynėse. Pasakysiu tiesiai šviesiai – labai tingiu treniruotis, todėl sezoną pradėjau Vilniaus maratone.