Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčią perėmus Vidaus reikalų ministerijai (VRM), atgaivinama sovietmečiu gelžbetonio perdangomis į tris aukštus padalinta šventovė, kuriai teko pabūti ir cerkve, ir daržovių sandėliu.

Kaip Eltai sakė vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys, dabar situacija tokia, kad Vilniaus senamiestyje stovi sena bažnyčia, kuri yra tvarkytinas kultūros paveldo objektas.

„Kita vertus, Lietuvos miestų bendruomenės daug silpnesnės negu kaimuose, kur nuo seno buriamasi, tariamasi, netgi pradedami vystyti verslai. Mano nuomone, taip yra ir dėl to, kad miesto bendruomenės tiesiog neturi kur rinktis, todėl mintis visuomenės reikmėms pritaikyti Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčią - laiku ir vietoje“, - įsitikinęs viceministras.

Pasak G. Surplio, senamiesčio ar aplinkinių rajonų žmonės čia galėtų ateiti mokytis, melstis ir pan. „Žinoma, rūpinamės ir statutinių VRM pareigūnų gerove, sielovada. Tenka pripažinti, kad VRM žmonės iki šiol neturėjo kur burtis. Tikiu, kad ši vieta pareigūnams taps saugia ateiti pasikalbėti, spręsti asmeninio gyvenimo problemas, nes žmonės dėl kasdienio darbo specifikos patiria labai daug įtampų, kyla asmeninių problemų, sunkumų šeimose. Visiems atvira erdvė jiems taip pat pasitarnaus“, - neabejoja viceministras.

VRM taip pat prisiėmusi rūpestį prekybos žmonėmis aukomis. „Čia mes planuojame įkurdinti centriuką, kur potencialios prekybos žmonėmis aukos arba susigrąžintos iš nesaugios aplinkos, galės atvykti reabilitacijai“, - Eltai sakė viceministras.

Kalbėdamas apie Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios ateitį, G. Surplys pabrėžė, kad VRM visų pirma prisiėmė pareigą išsaugoti bažnyčią kaip pastatą, kad nesugriūtų. Antras uždavinys - kad tarnautų žmonėms.

„Dirbame su projektais, bandome pritraukti tam lėšų, kurių gauti atskiroms visuomeninėms organizacijos sunkiau“, - pridūrė viceministras.

Policijos kapelionui kun. A. Toliatui Bažnyčia kitaip - kurianti, atvira, ieškanti į miesto gyvenimą įsiliejanti Bažnyčia.

Laiptais pakilus į trečią šventovės aukštą atsiduri visai arti skliautų. Kaip sako kun. A. Toliatas, sovietmečio ženklai - tarsi įrodymas, kad viskas trapu. „VRM kaip valstybė, mes kaip Bažnyčia kviesim prisidėti, kad ši vieta atgimtų“, - sakė kunigas.

Pasak kun. A. Toliato, pabuvoję Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje nelieka abejingi, nes ji atspindi Lietuvą kryžkelėse: erdvė grubiai suskirstyta į tris aukštus. Kaip trys Lietuvos padalijimai, trys mūsų vėliavos spalvos ir tai tik kelios asociacijos.

„Pačiame viršuje dabar - bažnyčia, o kitas patalpas planuojama pritaikyti visuomenės reikmėms“, - sakė policijos kapelionas, kuriam patikėta rūpintis šventove.

Sovietmečiu suniokota, po nepriklausomybės atgavimo užmiršta šventovė jam - kaip sėkla, kuriai atėjo laikas atgimti ir skleistis.

„Mums rūpi ją atverti, sukviesti žmones ir kad ji po truputį išsiskleistų visu savo grožiu - ir miestiečiams, ir turistams, ir aktyvioms veikloms, o ne tik muziejinėms ekspozicijoms. Norim, kad čia virtų gyvenimas“, - sakė kun. A. Toliatas.

Kaip tai padaryti kuo veiksmingiau ir gaiviau, tariamasi su tarptautiniais partneriais.

Kaip Eltai sakė į VRM organizuojamą programos „Miesto pokyčių dalyviai“ konferenciją, kuri balandžio 26-30 dienomis vyks Vilniuje, atvykęs ekspertas dr. Sebastianas Schluteris, jį žavi ne tik istorijos lūžius įkūnijanti Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios erdvė, bet ir vieta, galimybė senamiesčio širdyje susitikti skirtingoms sociokultūrinėms ir istorinėms patirtims.

„Jaučiamas daugiasluoksniškumas atveria puikias galimybes kurtis bendruomenėms“, - sakė ekspertas, akcentuodamas, kaip svarbu suburti gerą komandą projektams paruošti ir juos vykdyti pritraukiant kuo daugiau įvairių visuomenės grupių, organizacijų, ne tik ministerijas, bet ir verslo struktūras, ar tokias bendruomenes kaip Bažnyčia.

Pasak kun. A. Toliato, tarptautinė patirtis, kuria bus dalijamasi konferencijoje, praplės matymą ir pasitarnaus atvirumo idėjai, kuri Vilniui istoriškai labai svarbi sugyvenimui tarp tautų, skirtingos patirties ir situacijos žmonių.

„Skirtumai arba suskaldo, arba kaip tik gali praplėsti matymą. Lietuviai - individualistai, tačiau galime rinktis, kuria kryptimi eiti - užsidarymo, apsistatymo tvoromis ar atsivėrimo. Būtent jo drauge su partneriais - Bažnyčia, valstybe, bendruomene, užsienio partneriais bei rėmėjais - sieksime atgaivindami Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios erdvę ir čia matau labai didelį potencialą“, - pabrėžė kun. A. Toliatas.

ELTA primena, kad Vilniaus centre, Savičiaus gatvėje, esanti Šv. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia - vienintelė Vilniuje vėlyvojo baroko (rokoko) stiliaus bažnyčia, turinti tik vieną bokštą. Pirminiai sienų skenavimai rodo, kad po tinko sluoksniu yra likusių senosios sienų tapybos pavyzdžių.

Bažnyčios istorija prasidėjo 1670 metais. Tuometiniai žemės valdytojai karmelitai savo valdose pasistatė nedidelę medinę bažnyčią ir koplyčią, kurias, kartu su savo valdomis dabartinėje Savičiaus gatvėje, netrukus turėjo perduoti vienuoliams augustinams.

Jie teritoriją perstatė iš pagrindų: pastatė naują, erdvesnę ir didesnę medinę bažnyčią, ir vienuolyną, prie kurio prijungė mažesnius teritorijos pastatus ir išpirktus namus. Tada naujame vienuolyne įsikūrė 12 žmonių.

Tuometinis Vilnius kentėjo nuo periodiškai miestą nusiaubiančių gaisrų, 1742 metais iki pamatų sudegė ir senoji augustinų bažnyčia, todėl 1746-1768 metais vienuoliai iš aukų pasistatė naują, mūrinę bažnyčią, išlikusią iki mūsų dienų.

Bažnyčia buvo pastatyta vėlyvojo baroko stiliaus, su vienu bokštu, prisišliejusiu prie centrinės navos. Bažnyčios viduje įrengti 9 altoriai, pagrindinį altorių puošė Švč. Mergelės Marijos Ramintojos paveikslas, iš kurio ir kilo bažnyčios pavadinimas.

2017 metų rugpjūtį bažnyčia buvo perduota Vidaus reikalų ministerijai. Anksčiau bažnyčia priklausė Švietimo ir mokslo ministerijai, tačiau lėšų jos sutvarkymui vis neatsirasdavo.