Lietuvos mokslo premijomis įvertinti šeši Kauną garsinantys moksliniai darbai, kitas devynias premijas pasidalijo sostinės mokslininkai.
Tiria augalų ligas
"Premija – dvigubas paskatinimas, nes jis – ne tik materialinis, bet ir moralinis. Smagu, kad ir žemės ūkio mokslas gali pelnyti premijas", – džiaugėsi Zenonas Dabkevičius, su kolegėmis Irena Brazauskiene ir Roma Semaškiene Lietuvos mokslo premiją pelnęs už darbų ciklą "Žemės ūkio augalų grybinių ligų plitimo dėsningumų tyrimai ir efektyvių kontrolės metodų kūrimas bei diegimas (1982–2007 m.)". Šie mokslininkai dirba Lietuvos žemdirbystės institute, įsikūrusiame Kauno apskrityje. Jie įvertinti už darbą, kuris buvo atliekamas 25 metus. Mokslininkai tyrė įvairias augalų ligas ir parengė rekomendacijas, kaip apsaugoti nuo jų augalus. Be to, rašė straipsnius, leido knygas, rengė paskaitas.
Z.Dabkevičius už savąjį premijos trečdalį pasilepins – vyks į kelionę arba įsigis kokį nors daiktą. Šiam augalų ligų specialistui jo darbas labai įdomus. "Ir šiuo metu esu pasislėpęs nuo visų, rašau knygą. Kartais taip norisi atitrūkti nuo organizacinių darbų. Argi ne malonu, kai tarptautiniame leidinyje išspausdina tavo mokslinį straipsnį ar varto tavo parašytą vadovėlį?" – pripažinimo džiaugsmu dalijosi mokslininkas.
Dalijo ląsteles
Savosiose mokslo srityse paskendę mokslo žmonės gali nesustodami pasakoti įdomybes iš savojo darbo. Toje pat biomedicinos mokslų sekcijoje Mokslo premija įvertinti Kauno medicinos universiteto atstovai Vytenis Arvydas Skeberdis, Jonas Jurevičius ir jų darbų ciklas "Širdies miocitų ir Amono rago neuronų viduląstelinės signalizacijos ir erdvėskyros ypatumai (1994–2007 m.)". Suprantama kalba paaiškinti šio darbo esmę J.Jurevičiui prireikė kone dešimties minučių. Apibendrindamas mokslininkas paaiškino, kad buvo tiriamos širdies ir nervų ląstelės, o pasiekti rezultatai padės diagnozuoti iri gydyti širdies veiklos, atminties sutrikimus.
"Mes praktiškai pirmi pasaulyje tyrėme vykstančius procesus ne visoje ląstelėje, bet atskirose jos dalyse. Tam reikia sugebėti padalyti ląstelę bent į dvi dalis. Reikėjo patiems mikrono tikslumu pasigaminti techniką, su kuria tai galima būtų atlikti", – entuziastingai pasakojo J.Jurevičius, savo darbe valandų valandas praleidžiantis prie mikroskopo.
Kauniečiai stiprūs technologijų srityje
Technologijos mokslų sekcijoje kauniečiai susižėrė tris iš keturių premijų. Trys mokslininkai vienodais vardais – Rimantas Barauskas, Rimantas Belevičius ir Rimantas Kačianauskas – įvertinti už vadovėlį "Baigtinių elementų metodo pagrindai" ir mokslo darbų ciklą "Baigtinių elementų metodas: modeliai ir taikymai (1988–2007 m.)". Jų darbus vertinti pateikė Kauno technologijos universiteto senatas ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto senatas.
Už darbų ciklą "Naujos elektroaktyvios organinės medžiagos optoelektronikai (1998–2007 m.)" įvertintas kitas Kauno technologijos universiteto atstovas – Juozas Vidas Gražulevičius.
Dar vieną premiją dalysis Kaune įsikūrusio Lietuvos energetikos instituto atstovai Antanas Pedišius, Jurijus Tonkonogij, Gediminas Zygmantas, Nerijus Pedišius. Premija įvertintas jų darbų ciklas "Valstybės etalonų ir eksperimentinės įrangos komplekso skysčių, dujų ir šilumos kiekių vertėms atkurti ir jų matavimo priemonėms tirti ir bandyti sukūrimas (1995–2007 m.)".
Humanitarinių ir socialinių mokslų sekcijoje įvertintas Bronislovas Genzelis už darbų ciklą "Lietuvos kultūros istorijos tyrinėjimai (kultūrologiniai ir politologiniai aspektai) (1988–2007 m.)". Nors šis mokslininkas yra vilnietis, tačiau jis pripažino, kad darbas, už kurį jis įvertintas, atliktas Kaune, Vytauto Didžiojo universitete.
Lietuvos mokslo premijos
Į mokslo premijas pretendavo 44 darbai, jie vertinti keturiose sekcijose – humanitarinių ir socialinių mokslų, fizinių mokslų, biomedicinos mokslų ir technologijos mokslų. Kiekvienoje sekcijų galėjo būti skirtos keturios premijos, tačiau šiemet premijos skirtos 15 darbų, nes humanitarinių ir socialinių mokslų sekcijoje skirtos ne keturios, o trys premijos.
Vienos premijos dydis – 42,5 tūkst. litų, premijas įsteigė Švietimo ir mokslo ministerija. Oficialus laureatų pagerbimas vyks kovo pradžioje, diplomus tradiciškai įteiks vienas iš trijų aukščiausių šalies vadovų.
Šaltinis: Lietuvos mokslų akademija
Naujausi komentarai