Prieš dešimtmetį gimęs Latukų ketvertukas kadaise maudėsi populiarumo spinduliuose. Dabar gausios šeimynos niekas neprisimena. Tik JAV lietuvių parama jai padeda sudurti galą su galu.
Paskutinėmis 2007-ųjų dienomis Vilniuje pasaulį išvydę dviejų šeimų trejetukai sulaukė išskirtinio miesto valdžios dėmesio. Sostinės meras Juozas Imbrasas suskubo nuvykti į ligoninę ir pasveikinti laimingų tėvelių pagausėjus šeimai. Tačiau tuo viskas ir baigėsi.
Kad politikų dėmesys laikinas, prieš dešimt metų Vilniuje gimęs Latukų ketvertukas žino geriau nei kas kitas. Šiuo metu trečią klasę Martyno Mažvydo vidurinėje mokykloje lankantys Mindaugas, Laurynas, Dominyka ir Diana tik iš tėvų pasakojimų žino, kad jų atėjimas į pasaulį buvo reikšmingas įvykis ne tik Vilniui, bet ir visai Lietuvai.
Tada apie vienu metu gimusias dvi mergytes ir du berniukus nepaliovė skelbti žiniasklaida, valdžios vyrai nešė dovanas, verslininkai rėmė pinigais. Nenuostabu: juk tai buvo antrasis ketvertukas pokario Lietuvoje – praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pradžioje keturi mažyliai gimė Šilutėje, Čeponių šeimoje.
Be paramos imtų skursti
Valerija Latukienė iki šiol prisimena iškilmingus tuomečio sostinės mero Rolando Pakso sveikinimus. Dabar jų nesulaukia net švenčių progomis. Kaip Latukams sekasi šiandien, miesto valdžia nesidomi.
Laimė, šeima turi dosnius rėmėjus. Nuo tada, kai ketvertukas atšventė pirmąjį gimtadienį, Amerikos lietuviai Aldona ir Remigijus Gaškos kiekvieną mėnesį atsiunčia Latukams pinigų.
V.Latukienė atvira: be šių žmonių paramos šeima vargiai sudurtų galą su galu. „Baisu ir pagalvoti, kaip verstumėmės, jei vieną dieną mūsų neberemtų“, – nerimo neslėpė ketvertuko mama.
Vienoje buitinės technikos parduotuvėje ji dirba valytoja. Ketvertuko tėtis Albinas – „Pergalės“ saldainių fabrike. Jųdviejų algos geriausiu atveju užtenka pragyventi.
„Žiemą įklimpstame į skolas, o vasarą iš jų kapstomės. Dabar už šildymą esame skolingi 100, už buto nuomą – 400 litų“, – skaičiavo V.Latukienė.
Skaičiuoja kiekvieną litą
Gimus ketvertukui Vilniaus savivaldybė Latukams lengvatinėmis sąlygomis išnuomojo keturių kambarių socialinį butą. Apsižvalgius aplinkui atrodo, kad jame nieko netrūksta – visur tvarka ir švara. Vaikų kambariuose pūpso daugybė žaislų. Neseniai Latukai berniukų kambarį apstatė naujais baldais. Juos įsigijo išsimokėtinai. Kompiuterį – irgi.
„Neskurstame, alkani nevaikštome, bet sunku. Nueini į parduotuvę, žiūrėk, jau produktai pabrangę. Dienai mums reikia trijų keturių litrų pieno. Tai kainuoja apie dešimt litų. Be penkiasdešimtinės į parduotuvę neverta net eiti“, – pasakojo V.Latukienė.
Nuo spalio pakilusi buto nuoma – šeimos kišenei skaudus smūgis. Anksčiau už nuomą Latukai mokėdavo šiek tiek daugiau nei 20 litų. Dabar nuomos kaina šoktelėjo dešimteriopai. Iš viso žiemą mokesčiams už butą šeima išleidžia apie 800 litų.
„Vaikams nemokamą maitinimą gavome, o nuolaidos šildymui – ne. Sako, pajamos šiek tiek per didelės. Niekas nepagalvoja, kad vien už keturis pratybų sąsiuvinių komplektus visiems teko pakloti pusę tūkstančio. Tai beveik visa mano alga. Žmonės sako: taigi jums butą padovanojo. Gal jie mano, kad mes už jį nieko nemokame?“ – svarstė ketvertuko motina.
Apgailestauja dėl stereotipų
4 tūkst. litų – tokių mėnesinių pajamų esą užtektų, kad Latukų šeimyna lengviau atsikvėptų ir galėtų įvairiau leisti laisvalaikį. Dėl to V.Latukienė vis dažniau susimąsto apie papildomą darbą. Sako, idealiausia būtų susirasti naktinį, kad dieną dar spėtų į mokyklą išleisti vaikus. Jie eina į antrą pamainą, todėl po rytinio darbo buitinės technikos parduotuvėje V.Latukienė skuba namo.
„Kad bent spėčiau mergaitėms kasas supinti. Nors, tiesą sakant, vaikai ir patys labai savarankiški. Tačiau dar nenoriu jų iš akių paleisti. Jei pradėčiau dirbti, pinigo būtų daugiau, bet vaikai liktų be priežiūros“, – išeities ieškojo V.Latukienė.
Be to, ponai Gaškos irgi nori, kad mama kuo daugiau laiko praleistų su vaikais. Tai – vienas iš Latukų rėmimo motyvų.
„Jie labai geri žmonės. Gaila, kad Lietuvoje dar mažai verslininkų, kurie imtųsi globoti daugiavaikes šeimas. Kiek pažįstu šeimų, priklausančių gausių šeimų bendrijai „Vilniaus šeimyna“, visos labai gražios, tvarkingos. Skaudu dėl visuomenėje susiformavusio stereotipo, kad daugiavaikės šeimos yra asocialios, degradavusios. Tai iškreipta nuomonė“, – apgailestavo V.Latukienė.
Tėvo žodis – šventas
„O, Latukai ateina“, – taip į mokyklą žingsniuojantį ketvertuką dažniausiai pasitinka klasės draugai. Mokyklos suoluose jie sėdi atskirai, kiekvienas su savo bičiuliais. Kartu prisibūna ir namie.
Jaunieji Latukai auga linksmi, judrūs ir stiprūs, todėl ramybės namuose nėra. Kai gimė, bendras keturių mažylių svoris buvo tik 7,5 kg. Mindaugas, svėręs vos pusantro kilogramo, dabar pats didžiausias.
„Man labiausiai patinka matematika“, – sučiauška Dominyka. „O man lietuvių kalba“, – pasigiria Diana. „Tik diktantuose padarai po 17 klaidų“, – iš sesės pasišaipo Mindaugas. „Nemeluok! Dažniausiai padarau vieną žioplą klaidą“, – suskumba užginčyti Diana.
„O man labiausiai gaila, kad šiemet negalime lankyti keramikos būrelio – jis prasideda trečią valandą, o mums tuo metu pamokos“, – apgailestavo Laurynas.
Tačiau vaikams užklasinės veiklos ir taip per akis. Po choro jie lekia į anglų kalbos kursus, sportuoti arba šokti liaudies šokių. Netrukus pradės ruoštis pirmajai komunijai.
Savaitgaliais vaikams leidžiama pasėdėti prie kompiuterio. „Berniukai žaidžia, o mergaitės stovi už nugaros ir nekantriai laukia savo eilės. Būna, kad ir susipeša. Įsiaudrinusius vaikus sunku suvaldyti. Manęs neišgirsta. Tik tėčio bijo. Jo žodis šventas“, – šypsojosi V.Latukienė.
Dėl ateities šiaušiasi plaukai
Kai per tėvų susirinkimus klasės auklėtoja pradeda kalbėti apie Latukus, atrodo, kad tik apie juos ir šneka. Mindaugas – klasės siela. Laurynas – stropuolis. Sėdi pirmame suole, visada kelia ranką ir kremtasi, kai jo nekviečia atsakinėti. Diana – kukli mergaitė. Dominyka priešingai – turi charakterį, nuotaikos žmogus.
Kuo bus užaugę, vaikai dar nežino. Vieną dieną nori gydyti gyvūnėlius, kitą – statyti namus.
V.Latukienė slapčia pasvajoja apie laikus, kai vaikai užaugs ir atsistos ant kojų. Tačiau mąstant apie ateitį ketvertuko mamai kartais ima šiauštis plaukai. Ypač girdint apie mokamas studijas universitete.
„Sulaukę pilnametystės vaikai turėtų gauti išmokas, kurios bus geras postūmis“, – užsiminė V.Latukienė. Iš anksto galvodami apie vaikų ateitį Latukai ketvertuką apdraudė kaupiamuoju draudimu, kuriam kiekvieną mėnesį atiduoda 260 litų.
„Tai mums labai dideli pinigai. Jų šiandien labai reikėtų. Tačiau žvelgiame į ateitį. Tik labai baisu, kad dabar stengiamės, o vėliau tie pinigėliai ims ir nuvertės, kaip nutiko su rubliais“, – susirūpinimo neslėpė V.Latukienė.
Tačiau ateitis kol kas labai toli. Svarbiausia, sako Latukai, kad vaikai augtų sveiki ir niekada nepakliūtų į prastų draugų kompanijas.
Naujausi komentarai