Po Ny­der­lan­dų ka­ra­lie­nės Beat­ri­čės vi­zi­to Kau­ne dau­ge­lis su ja tie­sio­giai bend­ra­vu­sių žmo­nių ste­bė­jo­si mo­nar­chės eru­di­ci­ja ir pa­pras­tu bend­ra­vi­mu.

Im­po­nuo­ja jau­ni po­li­ti­kai

Tik tie, ku­rie ste­bė­jo Ny­der­lan­dų ka­ra­lie­nės ap­si­lan­ky­mą Kau­ne, iš ša­lies ga­lė­jo su­si­da­ry­ti nuo­mo­nę, kad mo­nar­chė yra ti­piš­ka Va­ka­rų Eu­ro­pos aukš­tuo­me­nės da­ma, su ap­lin­ki­niais bend­rau­jan­ti iš aukš­to. Ta­čiau kau­nie­čiai, nors trum­pai bend­ra­vę su ka­ra­lie­ne, li­ko ma­lo­niai nu­ste­bin­ti Jos Di­de­ny­bės mo­kė­ji­mu bend­rau­ti pa­pras­tai ir šil­tai. To­kie lie­tu­vių įspū­džiai lei­do su­pras­ti, ko­dėl mo­nar­chė Ny­der­lan­duo­se yra my­li­ma dau­gu­mos pa­pras­tų ša­lies gy­ven­to­jų.

Per ka­ra­lie­nės su­ti­ki­mą Kau­ną rep­re­zen­ta­vu­siam me­rui And­riui Kup­čins­kui įstri­go tai, kad vieš­nia nuo­šir­džiai do­mė­jo­si tuo, ką pa­ma­tė ir iš­gir­do vi­zi­to me­tu.

„Kau­nui, kaip mies­tui, ka­ra­lie­nė pa­ro­dė iš­skir­ti­nį dė­me­sį, nes ap­si­lan­kė mies­to Ro­tu­šė­je. Vil­niu­je nie­ko pa­na­šaus ne­bu­vo. Ka­ra­lie­nė tie­sio­giai ne­si­ste­bė­jo, kad esu jau­nas me­ras, ta­čiau kai ma­ne pri­sta­tė Pre­zi­den­tas Val­das Adam­kus, ji pa­klau­sė, ar tik­rai aš esu me­ras. Iš­gir­du­si tei­gia­mą at­sa­ky­mą, ėmė klau­si­nė­ti, kiek me­tų jau esu po­li­ti­ko­je, ir tei­gė pa­lai­kan­ti jau­nus žmo­nes, da­ly­vau­jan­čius po­li­ti­ko­je, tuo la­biau kad nau­jo­sio­se de­mok­ra­ti­nė­se ša­ly­se neįp­ras­ta ma­ty­ti jau­nus po­li­ti­kus", - pa­sa­ko­jo A.Kup­čins­kas.

Ka­ra­liš­kas hu­mo­ro jaus­mas

„Kaip žmo­gus ji man pa­si­ro­dė la­bai šil­ta ir pa­pras­ta. Bend­ra­vo­me be for­ma­lu­mų, ka­rū­nos spin­de­sio ne­ju­tau", - šyp­so­jo­si me­ras, ku­rį nuo­šir­džiai nu­ste­bi­no ir Beat­ri­čės hu­mo­ro jaus­mas.

Olan­dų de­le­ga­ci­jos juo­ką Ro­tu­šė­je su­kė­lė ne­di­de­lis ka­ra­lie­nės po­kštas, kai mies­to ce­re­mo­ni­meist­ras Kęs­tu­tis Ig­na­ta­vi­čius ang­liš­kai iš­ta­rė su pro­to­ko­lu su­de­rin­tus žo­džius: „Jos Di­de­ny­bė Ny­der­lan­dų ka­ra­lie­nė pa­lie­ka Ro­tu­šę." Į tai vieš­nia šyp­so­da­ma­si at­sa­kė: „Da­bar ži­no­siu, ka­da man rei­kia išei­ti."

Hu­mo­rą mo­nar­chė de­monst­ra­vo ne vien pa­sta­rą­jį kar­tą, o vi­so vi­zi­to me­tu.
„Bend­ra­vo­me ne­daug, nes daug lai­ko užė­mė su­ti­ki­mo ir priė­mi­mo ce­re­mo­ni­jos, ta­čiau, įtei­kus sim­bo­li­nio Kau­no rak­to ko­pi­ją, mo­nar­chė pa­klau­sė, ar ne­liks Kau­nas be rak­to. At­sa­kiau, kad pa­do­va­no­jo­me sim­bo­li­nio rak­to ko­pi­ją, o mies­to var­tai vi­sa­da at­vi­ri ka­ra­lie­nei ir jos šei­mos na­riams", - pri­si­mi­ni­mais da­li­jo­si A.Kup­čins­kas.

Kaip pa­dė­ką už priė­mi­mą ka­ra­lie­nė Beat­ri­čė Kau­no me­rui A.Kup­čins­kui įtei­kė Oran­je-Nas­sau or­di­ną už nuo­pel­nus stip­ri­nant bend­ra­dar­bia­vi­mą tarp Ny­der­lan­dų ir Lie­tu­vos. Or­di­ną me­ras ža­dė­jo pa­si­ka­bin­ti gar­bin­go­je vie­to­je sa­vo dar­bo ka­bi­ne­te.
Ka­ra­lie­nės nu­pirk­ti neį­ma­no­ma. Dar di­des­nę nuo­sta­bą ka­ra­lie­nės ži­nios su­kė­lė aukš­tų­jų tech­no­lo­gi­jų bend­ro­vės „Elin­ta" di­rek­to­riui Vy­tau­tui Jo­ku­žiui.

Įmo­nės va­do­vas pa­sa­ko­jo, kad de­monst­ruo­jant bend­ro­vė­je ga­mi­na­mą pro­duk­ci­ją mo­nar­chė tiks­liai api­bū­di­no, kiek įmo­nei kai­na­vo ga­my­ba ir kaip su­dė­tin­ga bu­vo įdieg­ti nau­jas tech­no­lo­gi­jas.

„Ka­ra­lie­nė pa­li­ko iš­min­tin­go žmo­gaus įspū­dį. Pris­ta­tant mū­sų įmo­nė­je ga­mi­na­mas aukš­tą­sias tech­no­lo­gi­jas me­di­ci­nai ir che­mi­jos pra­mo­nei, ne­si­ti­kė­jau iš­girs­ti to­kių ge­rų eko­no­mi­kos ži­nių. Ne kiek­vie­nas spe­cia­lis­tas ga­li įver­tin­ti tai, ką ga­mi­na­me, o ji pui­kiai ži­no­jo, kiek kai­nuo­ja su­kur­ti tuos pro­duk­tus ir kiek įdė­ta pa­stan­gų juos ga­mi­nant", - pa­sa­ko­jo V.Jo­ku­žis.

Ta­čiau V.Jo­ku­žį la­biau­siai nu­vy­lė pa­žįs­ta­mų žmo­nių įžei­džios rep­li­kos. Kai ku­riems bu­vo smal­su su­ži­no­ti, kiek vers­li­nin­kui kai­na­vo pa­si­kvies­ti ka­ra­lie­nę pas sa­ve.
„Pa­žįs­ta­mi mū­sų klau­sė, kiek kai­nuo­ja pas sa­ve pa­si­kvies­ti ka­ra­lie­nę. At­sa­kiau, kad tai pa­da­ry­ti neį­ma­no­ma, Ny­der­lan­dų am­ba­sa­da ap­lan­kė 100 Lie­tu­vos įmo­nių ir at­rin­ko mus. Jo­kių žy­gių ne­siė­mė­me. Toks mąs­ty­mas la­bai pri­mi­ty­vus", - nu­si­vy­li­mo ne­slė­pė V.Jo­ku­žis.

Lie­tu­va nu­ste­bi­no

Įs­pū­džių Lie­tu­vo­je ne­prit­rū­ko ne tik ka­ra­lie­ne susiža­vė­jusiems lie­tu­viams, bet ir mo­nar­chę už­sie­nio ke­lio­nė­je

Han­sas Ja­cob­sas, dir­ban­tis vie­no­je Ny­der­lan­dų nau­jie­nų agen­tū­ro­je, pa­sa­ko­jo ka­ra­lie­nę ly­din­tis per vi­sus jos už­sie­nio vi­zi­tus, to­dėl ga­lė­jo pa­ly­gin­ti, kuo jie ski­ria­si.
„Ga­liu pa­ly­gin­ti pa­sku­ti­nius vi­zi­tus į Es­ti­ją, Lat­vi­ją ir Lie­tu­vą. Nė vie­nas vi­zi­tas neat­ro­dė vie­no­das. Vi­si bu­vo skir­tin­gi. Es­ti­jo­je ka­ra­lie­nė no­rė­jo pa­ma­ty­ti, kaip ša­ly­je vys­to­mos aukš­to­sios tech­no­lo­gi­jos, Lat­vi­jo­je do­mė­jo­si so­vie­tų pa­li­ki­mu, o Lie­tu­vo­je ją do­mi­no jau­ni­mo gy­ve­ni­mas, kaip jau­ni žmo­nės įsi­vaiz­duo­ja ir ma­to sa­vo atei­tį. Taip pat do­mi­no, kaip dir­ba Vy­riau­sy­bė to­kio­je jau­no­je ša­ly­je kaip Lie­tu­va", - mo­nar­chės vi­zi­tus po ry­ti­nę Bal­ti­jos jū­ros pa­kran­tę ly­gi­no H.Ja­cob­sas.

H.Ja­cob­sas Lie­tu­vo­je lan­kė­si ne pir­mą kar­tą, pa­sku­ti­nį­syk jis čia bu­vo 1993 me­tais. Olan­das pri­si­pa­ži­no nu­ste­bęs, kaip Lie­tu­va pa­si­kei­tė per tuos me­tus. „Prieš 15 me­tų Lie­tu­vo­je lan­kiau­si kaip žur­na­lis­tas. Pa­me­nu, tuo me­tu Lie­tu­vo­je na­muo­se ne­bu­vo karš­to van­dens. Ly­gin­da­mas šiuos lai­kus ga­liu pa­sa­ky­ti, kad at­vy­kęs da­bar Lie­tu­vos sos­ti­nės ne­pa­ži­nau - taip ji pa­si­kei­tu­si!" - ste­bė­jo­si H.Ja­cob­sas.

Ar pa­ti­ko Kau­ne, H.Ja­cob­sas tie­sio­giai at­sa­ky­ti ven­gė ir tei­gė, kad mies­tą ga­lė­tų įver­tin­ti tik il­giau ja­me pa­bu­vęs.

Gar­džia­vo­si pa­tie­ka­lais

Dar vie­na vie­ta Kau­ne, ku­rio­je tvy­ro­jo ka­ra­liš­ka at­mos­fe­ra, bu­vo res­to­ra­nas „Me­džio­to­jų užei­ga". Nors pa­čios Beat­ri­čės res­to­ra­no šei­mi­nin­kai ne­su­lau­kė, čia vy­ko mo­nar­chės gar­bei skir­tas po­bū­vis, ku­rį po vieš­nios iš­vy­ki­mo or­ga­ni­za­vo Ny­der­lan­dų am­ba­sa­da.
Iš vi­so po­ky­ly­je da­ly­va­vo apie 60 kvies­ti­nių sve­čių. Res­to­ra­no sa­vi­nin­kas Ri­čar­das Ma­čiu­lai­tis tei­gė, kad „Me­džio­to­jų užei­gos" vi­rė­jai sve­čiams pa­tie­kė iš­tai­gin­gus už­kan­džius, ku­riais dau­ge­lis li­ko su­ža­vė­ti.

„Ti­kė­jo­mės, kad ka­ra­lie­nė ap­si­lan­kys ir mū­sų res­to­ra­ne, bet pa­si­kei­tė pla­nai. Ta­čiau vis­kas išė­jo į ge­ra, sve­čiai ga­lė­jo dau­giau dė­me­sio skir­ti priė­mi­mui. Kai ku­riems pa­ti­ko stir­nos nu­ga­ri­nė su put­pe­lės kiau­ši­niu, dar ki­tiems - žvė­rie­nos pa­šte­tas su bruk­nių pa­da­žu, o bu­vo to­kių, ku­rie mė­ga­vo­si sly­vų de­ser­tu. Vi­si pa­tie­ka­lai bu­vo ne­kas­die­niai", - ti­ki­no res­to­ra­no sa­vi­nin­kas R.Ma­čiu­lai­tis.