Anot Ž. Vaškevičienės, į šią gimnaziją ji atėjo turėdama daug vilčių. Norėjo sukurti aplinką, kurioje būtų gera visiems. 

„Nebegaliu tylėti. Kaip istorikė žinau, kad jei tylime, mūsų istoriją kuria kiti. Šiandien mano paskutinė darbo diena, nes nusprendžiau atsistatydinti iš direktorės pareigų.

Atėjau su didele viltimi, tikėjimu žmonėmis ir noru kurti mokyklą, kurioje gera visiems – ir mokiniams, ir mokytojams, ir mokyklą aptarnaujantiems darbuotojams, ir mokinių tėvams. Per trejų metų darbo laikotarpį išgražėjo, pajaukėjo ir pašviesėjo mokykla.

Dirbdama Žvėryno gimnazijoje užmezgiau naujus tinklaveiklos ryšius – atsirado naujų tarptautinių projektų, pagyvėjo bendradarbiavimas su Vilniaus, Lietuvos ir užsienio mokyklomis. Neformalus ugdymas mokiniams buvo papildytas naujomis veiklomis, inicijavau jaunų mokytojų pritraukimą, skatinau mokytojų bendradarbiavimą, kultūringą ir pagarbų santykį su mokiniais bei kolegomis. Naujos iniciatyvos skatino pokytį, o kartu ir tam tikrą pasipriešinimą, kas yra normalus organizacijos brendimo procesas.

„Rezultatas – mokyklų reitinge esame antra mokykla Vilniuje tarp nekonkursinę atranką vykdančių mokyklų“, – rašė moteris. 

Direktorės teigimu, nuo 2024 m. spalio mėnesio Atspirties ir atsparumo skyrius, kuriame dirba gimnazijos tėvų komiteto narė ne kartą pažeidė viešų ir privačių interesų įstatymo nuostatas, net 18 kartų prašė jos teikti duomenis.

„Išskirtinių nei kitose mokyklose problemų nerasta. Tačiau vis teikėme ir teikėme tuos pačius duomenis tiems patiems suinteresuotiems asmenims. Administracijoje atsirado baimė, kad ir vėl bus skundas, ir vėl bus kažko ieškoma. Net baisios mokyklai nelaimės akivaizdoj, jie toliau prašė duomenų, neparodydami neįvardintų anoniminių skundų turinio.

Patyriau stiprų psichologinį spaudimą iš savivaldybės Atspirties ir atsparumo skyriaus, kuris, beje, yra unikalus, nes yra vienintelis Lietuvoje. Čia padarysiu pauzę, tegul juo domisi kiti“, – teigė Ž. Vaškevičienė. 

Moteris prisiminė, kad 15-mečio nužudymą ji išgyveno itin skaudžiai. Ne tik stengėsi padėti kuo tik gali, bet dėl streso patyrė ir sveikatos problemų. 

„Visi išgyvenome ir išgyvename skaudžią penkiolikmečių istoriją. Buvome kartu. 

Melas, kad aš nesidomėjau, ar nesupratau skaudžios nelaimės. Aš pati pirma pranešiau Vilniaus miesto savivaldybei apie įvykusią tragediją, paprašiau pagalbos mokyklos bendruomenei, ėmiausi teikti pagalbą žuvusiojo berniuko šeimai, informuoti tarnybas. Kreipiausi į Vilniaus pedagoginę, psichologinę tarnybą, kuri geriausiai žinojo, kaip reikia veikti susiklosčiusioje krizinėje situacijoje. Su žuvusio berniuko šeima bendrauju ir dabar.

Tiesa ta, kad aš neatostogavau, mane iš darbo išvežė į ligoninę greitoji pagalba. Sutriko širdis, jaučiant begalinį stresą dėl susiklosčiusios situacijos. Gydytojai griežtai liepė rūpintis savo fizine sveikata, suteikė nedarbingumo pažymą. Tačiau prioritetas, kaip visada, buvo darbas.

Apie Vilniaus miesto savivaldybės poziciją nekalbėsiu ir nevertinsiu.

Dėkoju tiems, kurie nepatikėjote užsakytais straipsniais ir naujienomis. Dėkoju už palaikymą ir gražias žinutes. Dėkoju už rūpestį, atidumą, jautrumą, susitelkimą, žmoniškumą. Nesitikėjau, kad tiek daug žmonių mane nuoširdžiai palaikys ir stiprins. Apkabinu jus nuoširdžiai dėkodama. 

Manau, kad tikra tiesa, kam reikalinga mokykla jau ryškėja ir ateityje pamatysime naujų šios istorijos epizodų. Išeinu tikėdama žmogiškumu, padariusi tai, ką turėjau padaryti kaip žmogus, atsakinga Lietuvos pilietė ir kaip vadovė. 

Linkiu branginti, gerbti vienas kitą, ypač savo vaikus, mokinius. Linkiu būti jautriems kitų žmonių išgyvenamoms situacijoms. Vaikai yra pats didžiausias Lietuvos turtas, ateitis.

Mintyse keliaukime į mokslo ir žinių šventę. Tarnaukime Lietuvai, o ne piktoms interesų grupėms.

Tariu nuoširdų ačiū už trejų metų bendrystę, patirtis, išgyventus iššūkius, išmoktas pamokas, įgyvendintas svajones“, – savo laišką užbaigė Ž. Vaškevičienė. 

Kauno.diena.lt primena, kad rugpjūčio pradžioje požeminiame konteineryje Žvėryno mikrorajone, Lokių gatvėje, rastas paauglio kūnas. Jo nužudymu įtariamas bendraamžis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė ketvirtadienį BNS teigė situaciją trumpai aptarusi su ministerijos kolegomis bei patikino, jog direktorė gali kreiptis į ministeriją pagalbos.

„Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad žmonės visada turi galimybę kreiptis raštu, jeigu jie jaučiasi teisūs, jie turi teisę save apginti. Direktorė gali kreiptis raštu į ministeriją, tuomet tikrai yra sudaroma ir darbo grupė, ir įvertinamos tos situacijos“, – sakė R. Popovienė.

Tiesa, ji patikino iki šiol jokio kreipimosi negavusi, o apie direktorės pasitraukimą sužinojusi iš viešosios erdvės.

„Pasidomėsim, tikrai kalbėsimės, nuolat kalbam su savivaldybėm ir su Vilniaus miesto savivaldybe. Tai tikrai paklausiu, nes galbūt viceministras kalbėjosi“, – teigė ministrė.