- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl savo saugumo sunerimę vieno sostinės daugiabučio gyventojai prašo savivaldybės nacionalizuoti namui priklausiusią, bet dabar privatizuotą slėptuvę, kad kilus pavojui galėtų joje slėptis. Savivaldybė aiškina, kad slėptuvės – ne jų daržas, jos atsakingos tik už kolektyvinės saugos statinius. Tačiau kai kurie žmonės juos jau vadina masinėmis kapavietėmis, praneša LNK.
Neįleidžia į slėptuvę
Dėl savo saugumo sunerimę vieno sostinės daugiabučio gyventojai prašo savivaldybės nacionalizuoti namui priklausiusią, bet dabar privatizuotą slėptuvę.
Prieš 70 metų statytas vadinamasis Mokslininkų namas turi ne tik išskirtinį bokštelį, bet ir neeilinį rūsį.
„Čia buvo stalininio laikotarpio namas. Čia buvo rimta slėptuvė, aprūpinta tuometiniais reikalingais įrengimais, ventiliacija. Čia yra vandentiekis, kanalizacija, šildymas, eina šilumos trasa“, – pasakojo namo bendrijos pirmininkas Emanuelis Kaplanas.
Slėptuve žmonės, anot bendrijos pirmininko, ypač domėtis pradėjo prasidėjus karui Ukrainoje.
„Aplinka dabar tokia, kad turime nenuspėjamus kaimynus“, – kalbėjo E. Kaplanas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Nors slėptuvė po namu yra, į ją gyventojai patekti negali. Maždaug 260 kvadratinių metrų patalpa privatizuota.
Slėptuvėje, nors ir apleistose patalpose, net ir vandens rezervuarai buvo. Ji turi kelis išėjimus. Anot bendrijos pirmininko, ne tiek jau daug investavus, slėptuvę būtų galima sutvarkyti. Pirmininkas kreipėsi į savivaldybę, kad ši iš naujojo savininko slėptuvę perimtų.
„Savivaldybė galėtų lengvai šitą klausimą išspręsti“, – tikino E. Kaplanas.
Slėptuvės nacionalizavimui pritarė ne tik dalis namo gyventojų, bet ir įmonių, kurios veikia pastate, atstovai.
„Jeigu dabar mums nereikės, viskas gerai praeis, tai mes nežinome, kas dar už penkerių metų bus. Būtina namui turėti slėptuvę, būtina“, – teigė įmonės direktorė Stefanija Levickienė.
Kolektyvinės apsaugos statiniai pas mus yra masinės kapavietės.
Savivaldybė padėti negali
Savivaldybė sakė, kad sovietinės slėptuvės daugybę metų buvo jos galvos skausmas, o dabar jų susigrąžinti nebegalima.
„Jeigu jau kažkas buvo parduota ir to atsisakyta, tai nacionalizuoti privatų turtą mes tikrai neturime galimybės“, – aiškino Vilniaus savivaldybės direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas.
Tačiau Konstitucijos ekspertai sakė, kad nuosavybė gali būti perimta visuomenės poreikiams, tik už tai savininkui turi būti tinkamai kompensuota.
Galimybės, kad privatizuota slėptuve esant reikalui galėtų naudotis ir gyventojai, neatmeta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Galbūt nereikėtų jų nacionalizuoti, o tiesiog susitarti su verslu, kad jeigu kas atsitiktų, jis įsileistų“, – svarstė L. Kasčiūnas.
L. Kasčiūnas pats ne taip seniai glaudėsi slėptuvėje Ukrainoje, kai išgirdo pavojaus sirenas. Penkis metrus po žeme jis buvo maždaug pusvalandį.
Rūsiai – masinės kapavietės?
Anot Vidaus reikalų ministrės, Lietuvoje yra beveik 2 tūkst. kolektyvinės apsaugos statinių, kurie skirti laikinam gyventojų prieglobsčiui ekstremalios situacijos atveju. Dažniausiai tai požeminiai garažai, darželiai, mokyklos.
Karštuose taškuose ne sykį dirbęs fotožurnalistas Vidmantas Balkūnas kolektyvinės apsaugos statinius vertino skeptiškai.
„Vienas mano bičiulis pasakė: kolektyvinės apsaugos statiniai pas mus yra masinės kapavietės. Tai yra statiniai, kurių paskirtis yra visiškai kita, ne slėptis nuo artilerijos, apšaudymo ar oro antskrydžio“, – rėžė V. Balkūnas.
J. Kalinsko / BNS nuotr.
Anot V. Balkūno, per apšaudymus žmonės dažniausiai slepiasi artimiausiame rūsyje arba požemyje. Vidaus reikalų ministrė yra sakiusi, kad Registrų centro duomenimis, rūsių ploto pakaktų slėptis visiems Lietuvos gyventojams.
„Skamba labai panašiai, kad Lietuvoje skurdo nėra ir negali būti, nes Lietuvos bankas pateikė duomenis, kad pinigų cirkuliacijoje yra labai daug ir visiems užteks“, – palygino V. Balkūnas.
Karo zonose, anot jo, savo saugumu žmonės rūpinasi patys, o Lietuvos valdžia esą be reikalo žmones ramina.
„Valstybė turėtų labai aiškiai pasakyti: slėptuvių jums nėra ir nebus, kiekvienas rūpinkitės pats, jums patarimai yra tokie, tokie ir tokie. Dabar yra sukuriama iliuzija, kad visiems visko užteks ir nereikia niekuo rūpintis“, – manė V. Balkūnas.
Anot statybos žinovų, net ir rūsys yra priedanga, o ne slėptuvė.
„Rūsyje nėra nei sanitarinių mazgų, nei normalios ventiliacijos. Kitas dalykas, ir pačios konstrukcijos – jos yra neapskaičiuotos ypatingiems poveikiams, pavyzdžiui, sprogimo bangai“, – kalbėjo VGTU Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros vedėjas Juozas Valivonis.
Slėptuvėje, kitaip nei rūsyje, būna įrengtas avarinis išėjimas kiek toliau, kad namui griūnant sienos išėjimo neužgriūtų. Nors valdžia skelbia šiuo metu skaičiuojanti, kiek turi statinių, kur žmonės galėtų slėptis, pabrėžia, jog šiuo metu tiesioginės karo grėsmės Lietuvai nėra.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniaus savivaldybė pritarė naujojo darželio Perkūnkiemyje projektui3
Vilniaus miesto savivaldybė pritarė naujo, 290 vaikų talpinančio darželio Perkūnkiemio rajone projektui. Skelbiama, kad gavus statybų leidimus, darbus tikimasi pradėti kitų metų pradžioje. ...
-
Lietuvoje startuoja Graikijos „Aegean Airlines“ – dukart per savaitę skraidins į Atėnus1
Lietuvoje startuoja nacionalinė Graikijos oro vežėja „Aegean Airlines“ – du kartus per savaitę ji tiesiogiai skraidins iš Vilniaus į Atėnus. Tikimasi, kad keliautojai per Atėnus galės pasiekti daugiau pasaulio šalių jun...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą9
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas atmetė siūlymą panaikinti Lukiškių aikštės įstatymą4
Seimas ketvirtadienį nepritarė siūlymui atšaukti Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. ...
-
„Skaidrinam“ Vilniaus rajone: tarybos nariai degalus pylėsi po kelis kartus per dieną1
„Skaidrinam“ iniciatyvai pasiekus Vilniaus rajoną, nustatyta, kad mažiausiai aštuoni tarybos nariai degalus „pylėsi“ po kelis kartus per dieną, o beveik maksimalią išmokų sumą per kadenciją gavęs liberalas Arūnas...
-
Vilniaus šienavimo sezonas: tarp patogumo miestiečiams ir tvarumo1
Sostinėje prasideda šienavimo sezonas. Kaip ir pernai, vietose, kur žmonės daugiausia leidžia laisvalaikį, sportuoja, taip pat daugiabučių kiemuose, bus palaikoma trumpa veja. Dažnai šienaujama bus ir gatvių skiriamosiose juostose. Tači...
-
Vilniuje kaimynų bendrystę stiprins per dešimt bendruomenių projektų1
Sostinė bendruomenių tradicijas kuriančioms ir puoselėjančioms iniciatyvoms šiemet skiria 50 tūkst. Eur. Parama paskirstyta dvylikai kaimynystės ryšius stiprinančių projektų – isi jie dedikuoti vilniečių įtraukimui į kultūrin...
-
Vilniaus Senamiestyje bus pradedamos naujo gyvenamųjų namų projekto statybos5
Įmonių grupė „Eika“ kartu su bendrove „Etapas Group“ bei jos partneriais užbaigė sostinės Seinų gatvėje esančio sklypo ir jame suplanuoto gyvenamųjų namų projekto „Senamiesčio sodai“ įsigijimo sandorį. ...
-
Vilniaus oro uoste atidaryti olimpiniai vartai
Iki 2024 metų Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių likus 100 dienų, Vilniaus oro uoste atidaryti simboliniai olimpiniai išvykimo vartai. ...
-
A. Avulis: vis dar galioja mano pasiūlymas, kad 2026 m. pabaigoje stadione žaistume futbolą20
Nacionalinį stadioną iš „BaltCap“ perimančios „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako esąs pasirengęs vykdyti projektą, o jau 2026 m. pabaigoje galėtų būti sužaistos pirmosios futbolo rungtynės. Anot jo, šiuo metu ...