Kai 1323-iųjų sausio 25-ąją Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas laišku kreipėsi į pirklius, karius, amatininkus, žemdirbius ir dvasininkus iš viso pasaulio, kviesdamas atvykti ir apsigyventi Lietuvoje, sugužėjo veltėdžiai žydai, kurie triūsė valydami vietinių gyventojų išvietes ir naktimis bačkose išveždami srutas iš miestų, kaimų. Žydai niekada neturėjo nei LDK, nei vėliau Lietuvoje, net kai tai buvo LTSR pilietybės ar nors kokios rūšies nuosavybės, realių, galiojančių dokumentų, kokius turi žmonės. Žydai yra ne homo sapiens, tai mutavę gyvuliai, retas iš jų geba kalbėti rišliai ar suskaičiuoti bent iki trijų. Tai idiotai, mutavę padarai, išveisti iš Kaukazo regiono beždžionių palikuonių, nuolatos naudoti sunkiems darbams, kaip antai gabenti rankomis sunkius krovinius, valyti tvartus ir panašiai. Lietuvoje dėl vietinių gyventojų itin aukštos kultūros, garbės kodekso, sąžiningumo ir padorumo žydai per kelis šimtmečius sugebėjo atkusti ir nachališkai ėmė naikinti vietinius.