Daugiau nei prieš mėnesį sudegusios Šv.Barboros Paštuvos bažnyčios tyrimas pamažu juda į priekį, tačiau aiškaus atsakymo, dėl kokių priežasčių kilo gaisras, vis dar nėra.

1923 m. statytą Šv.Barboros Paštuvos bažnyčią ir joje buvusias meno vertybes liepsnos suniokojo gegužės 9-osios naktį. Pirminė gaisrų tyrėjų išvada – bažnyčia padegta tyčia.

Kauno rajono policijos tyrėja Vita Valatkevičienė vakar teigė, kad kai kurios ekspertizės jau atliktos, tačiau galutinės išvados dar laukiama. Viena tiriamų versijų – liepsnos galėjo kilti dėl elektros instaliacijos. „Baigta elektros laidų ekspertizė. Trumpo jungimo laiduose ekspertai nenustatė“, – dėstė tyrėja.

Tačiau šio atsakymo nepakanka, kad būtų galima atsakyti į pagrindinį klausimą. Pasak V.Valatkevičienės, dar bus atlikta elektros įvado skydinės ekspertizė. Galbūt šis tyrimas parodys, kad trumpas jungimas vis dėlto buvo. „Tačiau nuo pat pirminio momento man nebuvo panašu, kad bažnyčia buvo padegta tyčia“, – neslėpė pareigūnė.

Po gaisro pražuvo į Kultūros vertybių registrą įtraukti XVIII–XIX a. Šv.Trejybės ir Šv.Izidoriaus paveikslai bei XVIII a. pabaigos Šv.Onos ir Dviejų šventųjų paveikslai. Gaisravietėje buvo rasta paveikslo liekanų. Beveik neabejojama, kad tai vieno iš buvusių paveikslų likučiai. Ar galėjo visiškai sudegti kiti paveikslai, oficialių atsakymų tyrėjai taip pat dar laukia.

Papildomai buvo apklaustas ir Kulautuvos klebonas Šarūnas Petrauskas. Pasak tyrėjos, jis pakartojo, kad jokių grasinimų nesulaukė, įtartinų, nepažįstamų žmonių nepastebėjo, niekas neklausinėjo apie bažnyčioje kabėjusius vertingus paveikslus.