Kaune pastarosios dienos buvo vienos labiausiai užterštų šiais metais. Iš po automobilių ratų kylančius dulkių debesis ėmė sklaidyti laistomas vanduo, miestiečiams patariama mažiau vaikščioti pakelėmis.

Dulkės sukyla dieną

Atšilus orams komunalininkai suskubo plauti gatves, kuriose per žiemą susikaupė kalnai smėlio ir purvo. Šie išdžiūvo ir pavirto dulkėmis, kurios vos sujudintos automobilių ar vėjo virsta kamuoliais. Kietųjų dalelių įkvėpę žmonės nuodija savo plaučius, rizikuoja susirgti ne tik alerginėmis ligomis, bet ir vėžiu.

Viešosios įstaigos "Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai" direktorius Juozas Kameneckas informavo, kad šiemet užfiksuota 13 dienų, kuomet buvo viršyta leistina kietųjų dalelių koncentracija ore.

Jei per visą parą viename kubiniame metre užfiksuojama daugiau kaip 50 mikrogramų kietųjų dalelių, tai viršija leistiną ribą. Nustatant užterštumo lygį skaičiuojamas vidurkis. Dieną šis rodiklis gali siekti 100, vakare sumažėti.

Per visus metus tokių dienų turi būti ne daugiau kaip 35, priešingu atveju privalu rengti programas situacijai taisyti. Pernai kietųjų dalelių norma viršyta 22 dienas. J.Kameneckas beveik tikras, kad šiemet tokių dienų bus daugiau kaip 35, nes balandžio–gegužės mėnesiais oras kietosiomis dalelėmis būna labiausiai užterštas.

Prisidėjo ir fejerverkai

Mieste vaikščioti prie gatvių kenksminga, nes dar neturime žaliojo drabužio, kuris natūraliai surenka dulkes. Kai išsprogsta medžių lapai, sužaliuoja žolė, į orą pakeltos kietosios dalelės nusėda ir jų mažiau sklando ore. Pasak J.Kamenecko, prilipę prie kietųjų dalelių į žmogaus organizmą patenka ir kiti teršalai.

Šiemet užterštumo situacija pablogėjo ne tik dėl žiemą išbarstyto ir nesurinkto smėlio. Metų pradžioje kietosiomis dalelėmis orą užteršė gausiai šaudyti šventiniai fejerverkai. Pablogėjus ekonominei situacijai, oro tyrimo rodikliai akivaizdžiai parodė, kad žmonės ėmė šildyti namus degindami viską, kas papuola. Iki šiol oro užterštumo normos buvo viršijamos daugiausia šiltuoju metu. Pernai iš 22 labiausiai užterštų dienų 15 dienų užfiksuotos kovo–balandžio mėnesiais.

"Šį pavasarį prisidės dar mažiausiai dešimt užterštų dienų, nebent žmonės suskubs apsikuopti", – svarstė aplinkos kokybės specialistas. Jo nuomone, vien savivaldybė nepajėgi išvalyti viso miesto. Švara, o kartu savo sveikata turėtų rūpintis patys miestiečiai.

Trukdo palikti automobiliai

Penktadienį komunalininkai pradėjo plauti Pramonės, Taikos prospektus, R.Kalantos gatvę, po jų seks kitos gatvės.

Miesto valymu besirūpinančios bendrovės "Kauno švara" generalinio direktoriaus padėjėjas miesto valymo reikalams Darius Visockis atkreipė dėmesį, kad tinkamai išvalyti gatves trukdo šalikelėse palikti automobiliai. Gatvių pakraščiai pirmiausiai turi būti šluojami, po to plaunami.

Pasak D.Visockio, hidrantai, kurie naudojami gatvėms laistyti, dar neparengti ir nepaleisti. "Kauno švara" naudoja įmonės vandenį, todėl laistymas atsieina brangiau.

Savivaldybės skiriamas finansavimas miestui valyti šiemet ypač ribotas, todėl komunalininkai dažnai turi pasirinkti prioritetus, ką ir kokiu būdu valyti. Tai priklauso ir nuo oro sąlygų – jau daug lyja, gatvės švarėja natūraliai.