Slapta galimybių studija rodo, kad kauniečiai už šildymą mokėtų triskart pigiau, jeigu iš Elektrėnų į Kauną būtų nutiesti šilumos tiekimo vamzdynai.

Kauno miesto tarybos narys Arvydas Garbaravičius stebisi, kodėl miesto vadovai slepia ypač svarbų projektą, kurį įgyvendinus kauniečiai už šildymą mokėtų ne 26 ct/kWh, bet 5–7 ct/kWh.

Triskart pigiau šiluma miestiečiams kainuotų, jeigu būtų įgyvendintas "Lietuvos elektrinės" projektas. 2007 m. atlikta galimybių studija rodo, kad per maždaug metus į Kauną būtų galima nutiesti vamzdyną, kuriuo būtų pumpuojama šilumos energija miestui šildyti. Studijos rengėjai apskaičiavo, kad toks projektas kainuotų 400 mln. litų ir atsipirktų daugiausia per aštuonerius metus.

Elektrėnus ir Kauną sujungtų 800 mm vamzdis, kuriuo keliautų 120–60 °C šiluma.

"Pirmąkart apie tokią galimybę išgirdau dar studijų metais, 1970-aisiais, tačiau tada jis projektas nebuvo išplėtotas, nes dujos ir mazutas buvo pigūs, poreikio tiesti vamzdyno nebuvo", – pasakojo A.Garbaravičius. Jis atkreipia dėmesį, kad dabar situacija pasikeitė iš esmės. Esą anksčiau pumpuoti šilumą 50 km būtų buvę nuostolinga, tačiau dabar, kai ypač geros vamzdžių varžos ir izoliacijos, transportuojant būtų prarandama vos 2–3 laipsniai temperatūros. Iki šiol apie projektą rimtai nediskutuota ir todėl, kad veikė Ignalinos atominė elektrinė, nebuvo poreikio svarstyti alternatyvų.

"Elektrėnuose visa šiluma išmetama į ežerą, ji nereikalinga – tėra šalutinis produktas, – pastebi A.Garbaravičius. – Reikėtų nutiesti vamzdžius, pastatyti siurblinę ir kauniečiai už šildymą nebepermokėtų."

Politiko žiniomis, šiuo metu projektą svarsto Vyriausybė, apie jį gerai žino ir Kauno miesto vadovai. "Tyli, nes pakenktų kažkieno interesams? – svarsto A.Garbaravičius. – Nepatenkintų būtų nemažai, nes reikėtų iš naujo svarstyti "Fortum" investicijas, atliekų deginimo projektus."

"Lietuvos elektrinės" Ekonomikos skyriaus viršininko Viktoro Valiušio teigimu, šiuo metu projektą analizuoja Energetikos ministerija, su studija buvo supažindinti Kauno miesto savivaldybės atstovai.

"Studijos rengėjai apskaičiavo, kad projektas atsipirktų greitai, jo vertė siektų 400 mln. litų, Kaune tikrai neverta statyti naujos elektrinės, kai yra tokia galimybė", – pastebi V.Valiušis.

Jo teigimu, įgyvendinus projektą, pagerėtų ir "Lietuvos elektrinės" darbo režimas, nes pasikeistų apkrovimo lygis.

"Be jokios abejonės, kauniečiai už šildymą mokėtų pigiau, būtų patenkinti visi Kauno šilumos poreikiai", – tvirtino V.Valiušis.