Kriobiopsija – tai biologinio audinio fragmento atskyrimas dideliu šalčiu.

„Esame išties labai laimingi, kad Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centre turime naujausią įrangą ir aukščiausios kvalifikacijos specialistų, naudojančių naujausias technologijas savo pacientų tyrimui ir gydymui. Diagnozuojant įvairias plaučių ligas, vertinami klinikiniai simptomai, laboratoriniai tyrimai, plaučių funkcijų tyrimo duomenys, radiologiniai požymiai. Tačiau ypatingai svarbi yra plaučių audinio biopsija bei histologinis biopsinės medžiagos ištyrimas. Tais atvejais, kai klinikiniai ligos simptomai ir radiologinio tyrimo duomenys nėra pakankamai specifiški konkrečiai ligai, biopsinės medžiagos tyrimas dažnai būna lemiamas, kad būtų teisingai diagnozuota liga“, – naujove džiaugiasi Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila.

Iki šiol tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos šalyse (Latvijoje, Estijoje), kai diagnostikai reikėdavo atlikti plaučių audinio biopsiją (paimti plaučio gabalėlius ištyrimui), dažniausiai būdavo naudojama bronchoskopinė žnyplinė plaučių biopsija. Bronchoskopinės plaučių biopsijos metu paimto vieno plaučio gabalėlio dydis būna vidutiniškai 3 mm². Net ir paėmus keliolika tokių gabalėlių, kai kurių plaučių ligų diagnostikai medžiagos vis tiek dažnai nepakanka. Tokiais atvejais visuomet kyla klausimas – ar paciento būklė leidžia atlikti chirurginę plaučių audinio biopsiją, kurios metu galima paimti didesnį plaučių fragmentą histologiniam tyrimui. Chirurginė plaučių biopsija susijusi su didesniu pooperacinių komplikacijų skaičiumi ir mirštamumu.

Naujausias plaučio biopsijos metodas – bronchoskopinė plaučių kriobiopsija. Atliekant šią procedūrą, skirtingai nuo žnyplinės biopsijos, plaučių ėminiai gaunami specialiu kriozondu, įstumtu į plaučius per fibrobronchoskopo biopsinį kanalą. Kriozondu užšaldomas nedidelis plaučio fragmentas ir jis ištraukiamas, nes būna prišalęs prie kriozondo distalinio galo. Bronchoskopinės plaučių kriobiopsijos privalumas, palyginus su įprastine žnypline bronchoskopine plaučių biopsija, yra tas, kad gaunami daug didesni ėminiai – vidutiniškai 30–40 mm2 dydžio gabalėliai.

„Bet koks biopsinės technikos pagerėjimas džiugina mus, patologus. Juolab, kai kalbama apie tokias medicinos sritis kaip intersticinės plaučių ligos. Ankstesniu bronchoskopinės žnyplinės plaučių biopsijos metodu paimtos medžiagos tyrimai neretai būdavo tiesiog nepakankamai informatyvūs. Naudodami kriobiopsinę techniką, gauname daug daugiau medžiagos ir, kas svarbiausia, iš reikiamos vietos – periferinio plaučių audinio. Nors dar tik pradėjome gauti plaučių kriobiopsijos medžiagą tyrimams, pirmieji įspūdžiai teikia daug vilčių. Nuoširdžiai tikimės, jog tai padės tais atvejais, kai pakliūname į diagnostinę aklavietę“, – naujovių naudą savo darbe akcentavo Santariškių klinikų Valstybinio patologijos centro gydytojas patologas Julius Drachneris.

„Šalčio terapijai skirtą įrangą sudaro 3 dalys – konsolė, šaldymo mišinys ir specialus kateteris (kriozondas), kurio distalinis galas atšaldomas maždaug iki -8O °C. Su juo kontaktuojatys biologiniai audiniai (navikas, granuliacijos, plaučio parenchima ir kt.) atšąla iki -10 – - -20 °C . Jie suledėja ir prilimpa prie kriozondo. Suledėję audiniai kartu su kriozondu ištraukiami iš organizmo  (kvėpavimo takų), atšildomi audinius fiksuojančiame tirpale  (dažniausiai – formalino tirpale) ir  siunčiami morfologiniam tyrimui“, – įrangos veikimo principus aiškina Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro Intervencinės pulmonologijos ir kvėpavimo funkcinės diagnostikos skyriaus vedėjas doc. Vygantas Gruslys.

Tai, ar šaltis bus panaudotas diagnostikai, ar gydymui, priklauso nuo šaldymo intensyvumo  ir  trukmės. Intensyvumas nustatomas  medicininio šaldymo įrenginio  parametruose, laiką reguliuoja procedūrą atliekantis gydytojas.

Biopsinės medžiagos paėmimui plaučio audinio šaldymo trukmė yra 3-10 sek., patologinio audinio šalinimui ar (ir) destrukcijai – 30 sek. – 5 min.

Santariškių klinikų medikai vardija ne vieną šio metodo privalumą:

• Pigumas. Įrenginiai yra pigesni už lazerio, argono plazmos, brachiradioterapijos ir panašius įrenginius. Be to, pigesnė ir eksploatacija, mat tik suskystintas CO₂ ir detalių susidėvėjimas      (nereikalingi jokie vienkartiniai elementai ar priedai).

• Operatyvumas – procedūra atliekama greitai;

• Efektyvumas – paimami plaučių audinio gabalėliai yra geros kokybės, nesutraiškyti, audinio struktūra išlieka nepakitusi.

• Selektyvumas – šalčiui jautresni yra patologiškai pakitę plaučio ar kvėpavimo takų audiniai.