Palei Kuršių nerijos pagrindinį kelią iškirstos peraugusios kalninės pušys. Maždaug 30 metrų pločio laisvi „koridoriai“ ne tik sumažins gaisrų pavojų, bet ir atvers įspūdingus vaizdus turistams.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas Viktoras Kolokšanskis tvirtino, jog tarp Juodkrantės ir Smiltynės išguldytos kalnapušės kai kam gali atrodyti drastiškai, tačiau dėl būtinybės jas kirsti specialistai šiandien nebediskutuoja.

Pastarasis dramatiškas gaisras Smiltynėje parodė, kad šimtą metų Kuršių nerijoje augantys ir dabar džiūvantys kalnapušių ar šiaip ligoti medynai yra pavojingiausi gaisro židiniai. Ypač ten, kur juda turistų srautai – palei kelius ir dviračių takus.

Kalninės pušys į Kuršių neriją buvo atvežtos iš Danijos. Jomis buvo želdinamos „keliaujančios“ smėlio kopos, užpusčiusios keturiolika kaimų. Kol pušys jaunos, jos atrodo kaip kopas dengiantis žalias kilimas, o peraugę kalnapušės medynai yra ne tik degūs, bet ir neįžengiami bei uždengiantys bet kokią perspektyvą.

Iškirtus didelius plotus kalnapušių atsivėrė kopų vaizdai Lapnugario kraštovaizdžio draustinyje, kuriuo jūros pusėje vingiuoja dviračių takas iš Juodkrantės į Smiltynę. Išraiškingas kraštovaizdis tame pačiame ruože atsivėrė ir važiuojant pagrindiniu automobilių keliu.